Išklausęs gana aštrių kritikos žodžių, parlamento vadovas Viktoras Muntianas žada būti reiklesnis savo kolegoms parlamentarams
Po to, kai ketvirtadienį Seime žlugo liberalų demokratų ir Darbo partijos atstovų iniciatyva atšaukti V.Muntianą iš parlamento vadovo pareigų, Seimo Pirmininko veidas nenutvisko šypsena. V.Muntianas tuomet pripažino, kad jį susimąstyti privertė „pakankamai daug labai rimtų priekaištų”, tad jam reikėsią ieškoti būdų, kaip „pakeisti savo veikimo dinamiką bei stilių”.
Du kartus teikė kanclerio kandidatūrą
– Seimo Pirmininke, Jūs dar ketvirtadienį iš tribūnos parlamentarams sakėte, kad kritika, kuri buvo išsakyta Jūsų atžvilgiu, yra teisinga. Iš Jūsų kalbėjimo tono neatrodė, kad būtumėte įsižeidęs dėl tokios priekaištų gausos, priešingai – kritiką priėmėte ramiai.
– Iš šalies žmonės šiek tiek kitaip mato visą mano veiklą, nei aš pats ją matau. Tad stebėdami mane iš šono jie gali tinkamai įvertinti mano veiksmus. Be abejo, tie jų pastebėjimai yra labai vertingi.
– Ar jau svarstėte, ką turėtumėte daryti kitaip, nei darėte iki šiol? Kaip keisite vadovavimo Seimui stilių?
– Yra įvairių dalykų. Tarkime, buvo išsakyta gana kritiškų vertinimų, kad nėra priimta vienokių ar kitokių sprendimų. Tačiau tie sprendimai stabdomi būtent dėl to, kad nėra atitinkamo paties Seimo nusiteikimo ir politinės valios. Tad, remdamasis kolegų išsakytomis kritinėmis pastabomis aš galėsiu jų paprašyti: mielieji, jeigu apie tai kalbame, vertiname, reikalaujame, tai ir padarykime tai, kas nuo mūsų priklauso.
Pavyzdžiui, buvo išsakyta kritinių pastabų, kad iki šiol nėra nuolatinio Seimo kanclerio. Bet pavasario sesijoje aš du kartus dviejuose posėdžiuose teikiau kandidatūrą, tačiau kolegos atsisakė ją svarstyti. Dabar, remdamasis šia jų kritika, raginsiu, kad laikas, mielieji, apsispręsti. Aš galiu teikti kandidatūras, bet jūs, būkite malonūs, svarstykite. Jeigu jums netinka viena, aš pateiksiu kitą. Netinka ir kita – teiksiu trečią, bet procesas turi vykti.
Labai daug kritinių pastabų buvo išsakyta ir dėl to, kad nesulaukiama pasikeitimų kanceliarijoje. Tačiau tai ir vėl susiję su mumis visais. Bus įvedamos tam tikros kontrolės priemonės, tačiau jos bus pritaikytos ne tik administracijai, bet ir visiems Seimo nariams. Tad, tarkim, noras, kad būtų kažkokių griežtesnių kontrolės priemonių, kažkiek atsilieps kiekvienam.
Pareigos nėra privilegija
– Nepasitikėjimo procedūra Jumis kaip Seimo Pirmininku buvo inicijuota remiantis tuo, ką pasakėte apie teismus. Ar priimate priekaištus, kad turėtumėte labiau apgalvoti tai, ką kalbate?
– Taip, daug pastabų buvo dėl to, kaip aš, kaip Seimo Pirmininkas, atstovauju Seimui. Visi tie vertinimai ir pasiūlymai man yra labai svarbūs, nes galbūt aš ne visada sugebėjau kritiškai įvertinti savo poelgius. Pastabos iš šalies yra labai svarbios.
– Jūs priimate priekaištus, bet daugeliu jų iš karto pasidalijate su visu Seimu. Ar yra kas nors, kas priklausytų tik nuo Jūsų, tačiau buvo nepadaryta?
– Seimo Pirmininkas nėra administracijos vadovas. Jis yra Seimo darbo organizatorius. Visi sprendimai Seime visada yra kolektyviniai, bet juos inicijuoti, jų nuosekliai siekti, užtikrinti, kad jie būtų atlikti per tam tikrą laiką, žinoma, gali ir Seimo Pirmininkas, jeigu jis labai nuosekliai visa tai daro.
– Kaip manote, už ką balsavo ta opozicijos dalis, kuri savo balsais parėmė Jus: už Jus, kaip Seimo Pirmininką, ar prieš liberalų demokratų ir Darbo partijos iniciatyvą?
– Aš galvoju, kad buvo ir to, ir to.
– Ar dabar, kai nepavyko Jūsų atstatydinti, jau galite tvirtinti, kad jaučiate Seimo daugumos pasitikėjimą?
– Aš jau bandžiau akcentuoti, kad siekdamas kai kurių tikslų taip pat remsiuosi tuo pasitikėjimu ir tomis išsakytomis nuomonėmis.
– Prieš balsavimą sakėte priimsiantis bet kokį Seimo sprendimą ir atrodėte visiškai ramus. Gal iš anksto žinojote, kad Jūsų oponentai nesulauks paramos?
– Ne, paprasčiausiai aš galvoju, kad Seimo Pirmininko pareigos nėra kažkokia dovana ar privilegija. Tai pakankamai sudėtingas darbas, kuriam atlikti reikia nemažai pastangų, dažnai paaukojant ir savo laisvalaikį.
Laikinumo bei neapibrėžtumo būsena
Paradoksalu, tačiau bene labiausiai V.Muntiano, kaip Seimo Pirmininko, veiklą kritikavo tos politinės jėgos, kurios tuo pat metu deklaravo nepalaikysiančios jo atstatydinimo ir kaip galima spėti iš slapto balsavimo rezultatų, šį pažadą įvykdė.
„Jokių esminių pasikeitimų Seime pastaruoju metu neįvyko, ir tai akmuo į dabartinio jo vadovo V.Muntiano daržą. Juk tie patys priekaištai, dėl kurių posto neteko Artūras Paulauskas, visu šimtu procentų taikytini ir šias pareigas iš jo perėmusiam V.Muntianui. Nebuvo imtasi jokių ryžtingesnių veiksmų reformuojant Parlamento kanceliariją ir sunaikinant sistemą, leidusią klestėti aukštų Seimo valdininkų privilegijoms, visi mūsų siūlymai imtis konkrečių priemonių ir išgyvendinti nomenklatūrinį feodalizmą iš Seimo rūmų atsimušė į naujojo jo vadovo abejingumo ir pasyvumo sieną. Iki šiol neturime nuolatinio Seimo kanclerio, išlieka neaiški vadovybių padėtis parlamentiniuose komitetuose. Galime visiškai pagrįstai konstatuoti, jog Seimas nuo V.Muntiano išrinkimo vadovu taip ir gyvena nuolatinio laikinumo bei neapibrėžtumo būsena. Esame tikri, jog to galėjome išvengti, jei parlamento vairą būtų perėmęs aktyvesnis, ryžtingesnis bei inovatyvesnis pirmininkas”, – praėjusį ketvirtadienį Seime kalbėjo liberalas Eligijus Masiulis.
„Seimo Pirmininkas ne visai gerai atlieka savo pareigas, ir mes tą akivaizdžiai matome. Komitetai iki galo nesutvarkyti, nors frakcijų atsirado daugiau. Na, ir reprezentacinės Seimo Pirmininko kalbos tiek viešumoje, tiek žiniasklaidoje, tiek susitikimuose su užsienio delegacijomis turbūt taip pat ne visada atitinka Seimo Pirmininko statusą”, – priekaištavo konservatorė Irena Degutienė.
„Gerbiamasis Seimo Pirmininke, per dvi kadencijas teko dirbti vadovaujant ne vienam Seimo Pirmininkui ir galiu pasakyti, kad Jums, kaip Seimo Pirmininkui, tobulėti yra kur”, – teigė parlamentaras Antanas Matulas.