Prieš 3 metus Upynos kaimo (Telšių r.) bendruomenė, neapsikentusi bet kokį padorumą praradusių chuliganų ir policijos bejėgiškumo, susibūrė į savigynos būrį. Apie naktimis patruliuojančius vyrus rašė spauda, būrį aplankė tuometis Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas. Lankė ir kitų rajonų delegacijos, ketinančios savo kaimuose kurti analogiškus būrius.
Viščiukai skaičiuojami rudenį, geros iniciatyvos – po kelerių metų. „Ekstra”, ko gero, daugelį nustebins pranešdama, kad šiandien Lietuvos kaimuose veikia net per 5000 savanorių tvarkdarių – daugiau nei šalyje yra policijos patrulių ir apylinkės inspektorių kartu sudėjus. Tačiau kodėl kaimiečiai šalia lovų tebelaiko kirvius ir tebekrūpčioja įsiklausydami į nakties garsus? Atsakymas nelinksmas – policijos rėmėjų būrių pridygę kaip šungrybių, bet iš daugelio jų kaime mažai naudos. Realiai veikiančius ir nusikaltėlius baidančius būrius, kaip Upynoje, Lietuvoje suskaičiuotum vienos rankos pirštais. „Ekstra” išsiaiškino, kad tokiems būriams gyvuoti, kaip ir tauriesiems grybams, reikia labai specifinės terpės.
Bendruomenės jėga – vienybė
Prieš praėjusius savivaldybių rinkimus politikai parėmė protingą iniciatyvą – kaime vienas seniūnas su pora savivaldybės moterėlių nepajėgūs spręsti žmonių problemų. Tai geriau sektųsi savivaldai per kaimų bendruomenes.
Steigti savo bendruomenę Upynos kaimas sumanė prieš trejus metus – kovo 8-ąją. Kaimiečiai žinojo, kad po steigiamojo susirinkimo laukia „Ventukų” ansamblio koncertas, todėl žmonių susirinko tikrai gausiai – per pusantro šimto. Jau įsteigtos bendruomenės vardu buvo pasveikintos moterys Kovo 8-osios proga, po koncerto suaugusieji surengė „suneštinį balių”, o jaunimas – šokius. Žodžiu, buvo linksma.
Užuodę linksmybes, atburzgė būrelis jaunų vyrų iš netolimo Ubiškės miestelio. Atvykėliai elgėsi, kaip dabar kaime įprasta – pirmiausia užsuko išgerti „dėl drąsos” į Upynos barą. Pasigėrę tradiciškai išvartė stalus ir sulaužė kėdes. Įsiaudrinę chuliganai atžirgliojo į šokius ir iškart ėmėsi daryti savo tvarką, kabinėjosi prie merginų, brovėsi prie stalų reikalaudami išgerti. Žmonių geruoju prašomi liautis tik vaipėsi.
Didmiestyje žmonės būtų skambinę į policiją ir ši būtų atkaukusi per kelias minutes. O ką šauktis Upynoje, kurioje policininko nėra, o iki rajono centro Telšių – per 30 kilometrų? Upyniškiai turėjo liūdnos patirties – kol atvyksta policininkai, žiūrėk, ir rytas išaušęs.
Tąkart bendruomenės kantrybė trūko, upyniškiai ir vyrai, ir moterys mūru sukilo prieš chuliganus. Pirmą kartą kaimiečiai pajuto, ką reiškia bendruomenės vienybė, – vos po minutės šeši chuliganai inkštė suraityti kampe. Ilgai inkštė – praėjo valanda ir 40 minučių, kol atriedėjo iškviesti Telšių policininkai. Atvykėliai dovanų gavo šešis supakuotus nusikaltėlius, kuriuos liko išsivežti. Pamatęs, kaip pasisuko reikalai, pareiškimą parašė ir nusiaubto baro savininkas, pirma nusprendęs tylėti.
Iniciatyva laukiant policijos
Prailgus laukti policininkų, žmonės turėjo gražaus laiko vienas kitam pasiguosti, kad kaime tvarkos visai nėra, – naktimis ganyklose vagiami gyvuliai, iš sodybų – daiktai, reti šokiai baigiasi be muštynių – kumščius niežti ir Upynos jaunimui, ir atvykėliams iš kitų kaimų. Snukius daužytis jiems dar mažai – po šokių mokykloje kažkas išmalė langus. Supykęs direktorius P.Kuizinas uždraudė rengti šokius. Protestuodamas jaunimas kaimo centre sukūrė laužus. Atlėkęs tuometis apylinkės inspektorius Rimas Špokauskis daug nesiaiškinęs visus netoli laužų sutiktus jaunuolius iš peties aptalžė gumine lazda. Kitą rytą septynios rėkiančios motinos rėmė seniūną į kampą, kodėl, jų nuomone, nekalti sūnūs buvo daužomi „bibinka” (taip rajone žmonės praminė nekenčiamą guminę policijos lazdą).
„Kodėl patys negalime tvarkos prižiūrėti? – ėmė garsiai svarstyti bendruomenės nariai. – Policija nuo kaimo toli, bet jei net kaime būtų jos nuovada, vis vien policininko prie kiekvienos karvės ir kiekvieno namo nepastatysi”. Laukdami policijos pirmą kartą šalies istorijoje kaimiečiai balsavo steigti savigynos būrį. Jo pirmininku sutartinai išrinktas Andrius Norkūnas. Mat jis ne tik idėjos iniciatorius ir karščiausias rėmėjas, bet ir raštingas, galvotas vyras. Žemės ūkio akademijoje išsilavinimą įgijęs Andrius tuomet ėjo ir seniūno pareigas, ir dirbo Žemės ūkio rūmuose. Negana to, A.Norkūnas priklausė ir Telšių rajono savivaldybės tarybai, kurioje iki šiol sėkmingai atstovauja rinkėjams.
Suskaičiavęs, kad į tvarkos palaikymo būrį užsirašė net 30 vyrų, A.Norkūnas pateikė nesudėtingą projektą – dukart per mėnesį du vyrai pagal grafiką galėtų budėti naktimis ir palaikyti viešąją tvarką. Tiksliau, ją stebėti, nes savanoriai tvarkdariai neturi jokių įgaliojimų, gali tik rinkti informaciją.
Norėdami įteisinti tvarkdarių būrį, upyniškiai kreipėsi pagalbos į Telšių rajono policijos vadovus. Pavartę žinynus, šie rado išeitį – įstatymai numato policijos rėmėjus. Rėmėjui įstatymas nesuteikia jokių teisių ir įgaliojimų, išskyrus vieną – patruliuoti kartu su policininkais ir jiems padėti. Jei dirbantį su policininkais rėmėją nusikaltėlis sužeistų, numatyta socialinė valstybės parama panaši kaip pareigūnams.
Pamatę liemenes išbėgiojo
Atvykę į Upyną, Telšių policijos komisariato vadovai perskaitė 20 valandų kursą apie įstatymus ir išdalijo policijos rėmėjo pažymėjimus. Iš 30 vyrų būrio jų negavo tik 3, anksčiau užkliuvę dėl smulkių pažeidimų. Aplankęs ką tik ėmusį funkcionuoti Upynos būrį, gražią iniciatyvą „iš apačios” pasveikino tuometis Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas. Jis padovanojo ryškiai geltonų liemenių ir pakvietė pokalbio į Seimą. Čia upyniškiai išdėstė lūkesčius – jie norėtų bent minimalių įgaliojimų (pavyzdžiui, teisės sustabdyti įtartiną automobilį, tikrinti vairuotojo dokumentus, bagažinę) ir nedidelės valstybės materialinės paramos. Šaulių sąjungos atstovai bandė prieštarauti – juk buvo projektas, kad būtent šauliai taps policijos pagalbininkais.
„O kaip Šaulių sąjunga garantuos tvarką mūsų kaime, jei jame nėra nė vieno šaulio?” – taikliai pasiteiravo upyniškiai. Stojo tyla – šauliai neatsakė.
Buvo įstatymas policijos rėmėjams suteikti minimalius įgaliojimus, tačiau sutrukdė nepalankūs įvykiai Raseiniuose, apie kuriuos – kiek vėliau.
Kadangi mokyklos direktorius P.Kuizinas irgi įstojo į Upynos būrį, mokykloje buvo įrengtas būrio štabas, kuriame ir šiandien laikomas būrio budėjimo žurnalas. Naktį užsukę į štabą, budėtojai žurnale užrašo informaciją apie pastebėtus įtartinus asmenis, svetimų automobilių numerius. Pasirodo, užtenka tiek nedaug, kad nedorėliai žinotų, jog bendruomenė juos stebėjo.
Nusikalstamumas Upynoje tapo mažiausias tarp rajono kaimų – smulkius vagišius ir chuliganėlius kaip vėjas nupūtė.
„Reindžerių” žurnale yra ir rimtesnių įrašų. Kartą sužinoję, kad kaime pavogti du dviračiai ir elektrinis piemuo, būrio nariai apšniukštinėjo pamiškę ir rado juos paslėptus krūmuose. Buvo surengę pasalą, bet turto savininkai pareikalavo greičiau grąžinti dingusius daiktus, todėl sučiupti vagių nepavyko. Neseniai būrio vyrai lėkė gelbėti vienkiemyje chuliganų apstoto ūkininko.
Tvarkdariai bijojo, kad teks muštis, tačiau, pamatę atvažiuojant vyrus geltonomis liemenėmis, nusikaltėliai bailiai šoko į savo BMW, strimgalviais lėkdami nusitėškė į griovį ir išsibėgiojo po mišką.
Būriui Upynoje neprigijo policijos rėmėjų pavadinimas, apylinkėse vyrai draugiškai šaukiami reindžeriais. Absoliuti dauguma upyniškių, išskyrus kelis bambeklius, apie būrį atsiliepia tik puikiai. Juo kaime atvirai nepatenkintas šokiuose muštis ir mašinomis lakstyti pamėgęs būrelis agresyvaus jaunimo, prieš kurį iki šiol vaistų neturi nei „reindžeriai”, nei policija. Už iškviestą policiją tuzinas chuliganų vasarą buvo užpuolęs A.Norkūną jo paties kieme ir jam grasino.
Idėja užkrėtė policijos inspektorius
Apie Upynos policijos rėmėjų sėkmę parašius laikraščiams, gražia iniciatyva susidomėjo visų Lietuvos rajonų policijos komisariatų vadovai, seniūnijos ir bendruomenės. Policijos rėmėjų būriai rajonuose ėmė dygti kaip grybai po lietaus, tačiau tai jau nebuvo sensacija.
Ne prastesnis nei Upynoje policijos rėmėjų būrys susikūrė Kintuose (Klaipėdos r.). Čia būrio iniciatorius ir steigėjas – vietos apylinkės inspektorius Vidas Rimkus. Gavęs pranešimą apie seniūnijoje pavogtą automobilį, V.Rimkus užsispyrė jį surasti. Matydamas, kad be pagalbos vienas nepajėgs, į talką pasikvietė kelis patikimus vyrus. Greičiau nei per parą kompanija turtą surado. Ir net ne vieną, o dvi pavogtas mašinas.
Kintuose buvo nesaugu – čia gyvena Klaipėdoje butus pragėrę asmenys, registruotos net 42 asocialios šeimos, vasarą užklysta įvairaus plauko bastūnai, todėl vagys ir chuliganai žmonėms įkyrėję iki gyvo kaulo. Tačiau užpernai pavasariop inspektorius bendruomenę įtikino, kad galima padėtį pataisyti, tereikia burtis į policijos rėmėjų būrį. Jame 2004-ųjų pavasarį buvo 37 vyrai: ūkininkai, miškininkai, žvejai. Jie susiskirstė į grupes, išsirinko vyresniuosius ir, keisdamiesi pagal grafiką, naktimis savo automobiliais budėjo Kintų apylinkėse. Sulaukęs eilės, budi ir pats V.Rimkus. Teisės pažeidimų Kintuose sumažėjo 70 procentų. Policijos rėmėjai surado verslininkų paramą, apsirūpino liemenėmis, elektros žibintais. Dabar jie ieško lėšų, už kurias miestelio centre nori įrengti vaizdo stebėjimo kamerą.
„Subūrę policijos rėmėjų būrį, pažabojome ne tik vietinius nedorėlius, bet ir užklydusius verslo ryklius, ketinusius prie Kintų pumpuoti naftą”, – didžiuojasi Kintų bendruomenės pirmininkė Dalia Barkauskienė.
Nors pagal Upynos pavyzdį policijos rėmėjų grupės suburtos visuose rajonuose, dauguma jų vos gyvos, o būna ir visai popierinės.
Pakenkė karas Raseiniuose
Geras pavyzdys – situacija Telšių rajono Tryškių miestelyje ir netoli esančiame Kaunatavos kaime. Jame gyvena vos pusė tūkstančio žmonių, bet rūpesčių apstu. Ten naktimis buvo įsisiautėjęs padegėjas, laimė, netrukus sučiuptas ir nuteistas. Tačiau ramu netapo – netrukus kažkas naktį įsilaužęs apiplėšė parduotuvę. Iki šiol žmones jaudina itin žiaurus jaunimo chuliganizmas – nesibaigiančios muštynės šokiuose ir tikras karas su netoliese esančio Tryškių miestelio mušeikomis. Todėl kai pernai vasarį Kaunatavoje buvo įsteigta bendruomenė, jos pirmininkė iškart paragino kurti kaimo tvarkdarių būrį. Deja, į jį teužsirašė 11 vyrų. Būrio pirmininkas, ūkininkas Alfonsas Macevičius, „Ekstrai” pripažino apie naktinius budėjimus nė nesvajojąs, džiaugsis, jei grupė pajėgs prižiūrėti tvarką bendruomenės renginiuose.
Tačiau, palyginti su Tryškiais, Kaunatavoje reikalai dar neprasti. Tryškių bendruomenės policijos rėmėjų steigiamajame susirinkime dalyvavo vos keli vyrai, kurių agituoti nepatingėjo atvykę Telšių rajono policijos vadovai. Anot Tryškių seniūno Henriko Adomaičio, išgirdę, kad negaus jokių privilegijų, o tik turės išlaidų per budėjimus važinėdami savo automobiliais, visi kandidatai iki paskutinio išsilakstė.
Seniūnas svarsto, kad Tryškiuose gal jau atsiradęs miesto sindromas: „Kaimu vadinti nebetinkamuose Tryškiuose gal jau veikia miestams būdingas susvetimėjimas, kai vieni nenori matyti toliau savo nosies, o keli kiti, ėmęsi visuomenei naudingo darbo, jaučiasi pirmųjų pašiepiami, laikomi idealistais, donkichotais. Kitaip sakant, kuo daugiau žmonių, tuo mažiau norinčių aukoti laiką visuomeninei veiklai”.
Vis dėlto kartą rajono centre buvo susiformavęs neoficialus savigynos būrys, kurio veikla sukėlė respublikos lygio skandalą ir pakenkė tikriesiems policijos rėmėjams. 2003 metais Raseiniuose, neapsikentę „meškiukais” vadinamos nusikaltėlių gaujos chuliganizmo ir reketo, susivienijo grupė smulkių verslininkų. Demonstratyviai pareiškę nepasitikintys policija, verslininkai ėmėsi žiauraus smurto prieš „meškiukus”. Konfrontacija Raseiniuose sukėlė teisėsaugos krizę. Rajono policijos komisaras neteko posto, o savavaliautojai buvo suimti. Nors juos užstojo radikalusis M.Murza ir buvęs Seimo narys K.Skamarakas, apkaltinamuosius nuosprendžius išgirdo tik keli „meškiukai” ir 5 verslininkai. Tačiau tai pakenkė niekuo dėtiems tvarkdarių organizatoriams – po Raseinių įvykių Seime niekas neišdrįso siūlyti policijos rėmėjams suteikti kokių nors įgaliojimų.
Parama pinigais – būtina
„Jei policija pripažįsta, kad ir be įgaliojimų padedame palaikyti tvarką, tai gal valstybė galėtų policijos rėmėjų būrius bent minimaliai paremti lėšomis?” – tokį norą reiškia Upynos, Kaunatavos ir kitų „Ekstros” kalbintų policijos rėmėjų būrių vadai.
A.Norkūnas iš Upynos, Telšių rajono savivaldybės tarybos narys, kasmet savo būriui išlupa maždaug po tūkstantį litų.
„Pinigai pervedami Upynos bendruomenei, kuri turi ir kitokių interesų. Pavyzdžiui, už tuos pinigus į varžybas vyko jaunieji kaimo krepšininkai, už tuos pačius Upynos moterų klubas važiavo į Tulpių šventę, – šypsosi A.Norkūnas. – Na, o mūsų būriui iš to apkarpyto tūkstančio lieka maždaug 9 litus per dieną. Šiuos varganus litus gauna savo mašina budėję būrio nariai benzinui”.
„Pinigai tikrai daug lemia, – pripažįsta Telšių rajono policijos komisariato viešosios policijos viršininkas Artūras Stirbys. – Maždaug prieš dešimtmetį savivaldybė mums skirdavo pinigų, iš kurių iki 9 litų už vakarą atsilygindavome savanoriams, vakarais padėjusiems policijos patruliams.
Tada neatsigindavome pagalbininkų, net galėjome pasirinkti tinkamiausius. Kai išėjo įsakymas, draudžiantis mokėti pagalbininkams, juos akimirksniu lyg vėjas nupūtė. Policijai sunku prisišaukti žmones liudyti – dauguma bijo nusikaltėlių arba tingi tampytis po teismus. Valstybės parama policijos rėmėjams tikrai labai praverstų, tačiau šiuo metu naivu jos tikėtis, kai dėl lėšų stokos, dėl mažų atlyginimų chroniškai trūksta pačių policijos patrulių ir apylinkės inspektorių”. Kita vertus, savivaldybių pašalpos policijos rėmėjams atsisuka ir nepatogumais.
„Sužinoję, kad gauname valstybės paramą, policininkai panūdo mūsų būrio narius kviestis ne tik kartu rengti bendrų reidų kaime, bet ir rajono keliuose, net palaikyti viešosios tvarkos per masinius renginius rajono centre, – A.Norkūnas jau nebesišypso. – Mes siekiame Policijos rėmėjų įstatymo pataisos, kad būrio niekas negalėtų vaikyti po visą apskritį vien dėl to, kad masiškai trūksta policininkų”.
Tarp policijos ir rėmėjų pasitaiko net kone konfliktinių situacijų. Pamatę po Upyną pavojingai mašinomis lakstančius girtus jaunuolius, įgaliojimų juos drausminti neturintys Upynos „reindžeriai” iškvietė policininkus. Kol šie teikėsi atvažiuoti iš Telšių, chuliganai jau buvo seniai pasipustę padus. Tada policininkai ėmė tikrinti pirmų pasitaikiusių vairuotojų dokumentus ir sustabdę 150 litų bauda nubaudė… policijos rėmėją, kurio autobusiuko techninės apžiūros talonas buvo pabaigęs galioti prieš tris paras. A.Norkūnas ne kartą baustas už greičio viršijimą. Anot „reindžerių” vado, išgirdę, kad pažeidėjas – policijos rėmėjas, pareigūnai ne tik nedaro nuolaidų, bet rašydami protokolą net šaiposi.
Tvarkdarių būriai – kaip grybai?
Policininkai irgi turi ką prikišti policijos rėmėjams. „Kartu su rėmėjais beveik neįmanoma tikrinti vairuotojų jų gimtajame kaime, – „Ekstrai” pašnibždėjo pavardės prašęs neminėti pareigūnas. – Sustabdžius vairuotoją su kvapu ar viršijusį greitį, policijos rėmėjai ima prašyti nebausti – vienas, žiūrėk, jų būrio narys, antras – geras draugas, trečias – šiaip puikus vyras”.
Sekdamos gražia Upynos iniciatyva, dešimtys Lietuvos kaimų bendruomenių įkūrė savo tvarkdarių būrius. VRM ataskaitos rodo, kad pernai popieriuose registruota net 4 tūkst. policijos rėmėjų ir dar pusantro tūkstančio jaunųjų policijos rėmėjų mokyklų būreliuose. Visi rėmėjai popieriuose rašo budėję net 35 tūkst. valandų. Tačiau kodėl Lietuvos kaime nepadoriai didelis nusikalstamumas?
Kelias dienas kaimuose lankydamas tvarkdarių būrius, publikacijos autorius padarė subjektyvią išvadą, kad gyvybingi, ne popieriniai policijos rėmėjų būriai kaip baravykai – auga sunkiai, tik palankioje terpėje ir tik atitinkamo dydžio. Logiška, kad prasigėrusiuose ir mažuose kaimuose nėra kam eiti į tvarkdarius. Dideliuose kaimuose ir miesteliuose žmonės jau pernelyg susvetimėję, kad masiškai imtųsi visuomeninės veiklos. Policijos rėmėjai gyvybingiausi kaimuose, skaičiuojančiuose nuo 700 iki 3 tūkst. žmonių. Tačiau gyventojų skaičius – toli gražu ne vienintelė sąlyga. Dar svarbiau, kad kaime susiburtų bendruomenė, kurios branduolys – tikrai aktyvūs piliečiai, kolektyvo lyderiai. Jei tarp jų atsiranda vedlių, kaip Upynos „reindžerių” vadas A.Norkūnas ar Kintų apylinkės inspektorius V.Rimkus, galima tikėtis, kad bus kam uždegti žmones daryti savo kieme tvarką. Tačiau ir to maža – reikia, kad rajono policijos vadovai dirbtų kaip Telšiuose – netingėtų važinėti į bendruomenes ir agituotų vyrus jungtis į rėmėjų būrius, mokytų juos įstatymų. Jei be šių sąlygų galvoti savivaldybės politikai dar suranda šiek tiek pinigų, galima tikėtis sėkmingo tvarkdarių darbo.
Gaila, šių sąlygų yra pernelyg daug, kad žmonės patys įsivestų tikrą tvarką visuose kaimuose. Naktimis tebekrūpčiojantys rajonų žmonės labiausiai laukia sustiprėjant policijos, kuri sugebėtų atskubėti į pagalbą taip pat greitai ir efektyviai, kaip kartais atskuba Lietuvos didmiesčiuose.