Jau beveik mėnuo, kai buvę „Santarvės” bei „Pajūrio” auklėtiniai varsto kitų mokyklų duris. „Vakarų ekspresas” pasidomėjo, kaip jiems sekėsi pritapti ir priprasti prie naujos aplinkos bei kaip atmosferą mokyklose vertina patys vadovai bei naujokų auklėtojai.
Nors „Aitvaro” gimnazija šiemet sulaukė kaip niekad daug naujokų, jos vadovė Tatjana Datenienė tvirtino, kad čia niekada nebuvo ir nėra įtampos. „Žaliakalnio” mokyklos direktorius Vitalijus Jakobčiukas teigė, kad naujokai jau apsiprato naujoje mokykloje, o jų adaptacijai skiriamas ypatingas dėmesys.
„Aitvaro” gimnazijos mokytoja Natalija Eidintienė pasakojo pastebėjusi auklėtinių nuostabą susidūrus su labiau disciplinuota mokyklos tvarka bei didesniais reikalavimais, o naujokų klasei „Žaliakalnio” mokykloje vadovaujanti Irina Kiseliova įsitikinusi, kad daugiausiai įtampos patyrė tėvai, o ne vaikai.
Tuo tarpu dalis „Vakarų ekspreso” kalbintų naujokų tvirtino norintys sugrįžti į savo mokyklą.
Paliko žymę
T. Datenienė „Vakarų ekspresą” tikino, kad gimnazijoje dėl 11 klasių kovojusių rusakalbių mokyklų auklėtiniai jaučiasi gerai. Anot jos, jokios įtampos nepajuto ir pedagogai bei naujokams vadovaujantys klasių auklėtojai.
Ar vaikai neslepia nepasitenkinimo ir sunkumų, pasak T. Datenienės, parodys rugsėjo pabaigoje organizuojamas tėvų susirinkimas bei specialiai tam ruošiamos anketos.
Neseniai įvykusio vienuoliktokų konflikto „Žaliakalnio” mokyklos vadovas tvirtina nesiejantis su galima įtampa tarp naujokų. Kita vertus, direktorius neneigia, kad tai, kas vyko rusakalbių mokyklose, paliko žymę vaikų širdyse.
Sunkiausia ateiti į kitą mokyklą, anot vadovo, buvo „Pajūrio” auklėtiniams. Jie čia pasirodė tik rugsėjo 4-ąją, tačiau buvo geranoriškai sutikti.
Be to, mokykloje nuo praėjusių metų įgyvendinama adaptacijos programa, o iš kitų mokyklų atėjusiems vienuoliktokams, direktoriaus teigimu, skiriamas ypatingas dėmesys.
Vienintelė problema, su kuria susidūrė naujokai, – susisiekimas. Keliems vaikams, pasiskundusiems dėl spūsčių autobusuose, anot direktoriaus, buvo pasiūlyta į mokyklą važiuoti kitu laiku, o 6 mokiniams iš nepasiturinčių šeimų mokykla kompensuos išlaidas.
Nori sugrįžti
„Aitvaro” gimnazijoje kalbinti buvę „Santarvės” mokyklos auklėtiniai pasakojo čia jau apsipratę, tačiau vienbalsiai tvirtino, kad atsiradus galimybei mielai grįžtų į savo mokyklą.
Nepaisant to, kad kartu mokosi daug pažįstamų, vienuoliktokė Julija prie naujos aplinkos priprato sunkiai. Anot merginos, didžiausią nerimą kėlė nauji mokytojai.
„Nuo pat pirmos klasės lankiau „Santarvės” mokyklą, pažinojau visus mokytojus. O dabar net nežinai, kaip su kokiu mokytoju bendrauti, kokie jo reikalavimai”, – aiškino Julija.
Anot Kristinos, gimnazijoje visi labai draugiški, tačiau vienuoliktokė tikino, kad dar šiais metais sugrįžtų į savo mokyklą, jei tik ten būtų leista formuoti 11 klases.
„Man čia mokytis sunkiau. Nepažįstu mokytojų, o jų darbo metodai visai kitokie. Be to, čia sumaištis – daugybė mokinių iš skirtingų mokyklų”, – pasakojo vienuoliktokė.
Jegoras prisipažino iš pradžių jautęs psichologinį diskomfortą. Pasak jo, mokytojų kaita bei skirtingi darbo metodai daro įtaką ir mokymosi rezultatams. Be to, sunkumų vaikinui kelia ir tolimas kelias iki mokyklos.
O naujokams vadovaujanti N. Eidintienė tikino, kad kol kas nebuvę nei stresų, nei ašarų. Apie norą sugrįžti į savo mokyklą pedagogė taip pat tvirtino negirdėjusi.
Jaučiasi kaip namie
„Žaliakalnio” mokykloje kalbinti buvę „Pajūrio” mokyklos ugdytiniai, sunkiai apsisprendę palikti senąją mokyklą, dabar jaučiasi patenkinti ir apie grįžimą net negalvoja.
Sergėjus pasakojo didelių permainų nepajutęs ir net atsiradus galimybei neketinantis grįžti į „Pajūrio” mokyklą. Jam pritarė ir vienuoliktokė Olga. Anot merginos, „Žaliakalnio” mokyklos mokytojai reiklesni, todėl čia ji geriau pasiruošianti egzaminams.
Gabrielė neslėpė, kad čia jaučiasi kaip namie ir, nors labai sunkiai išsiskyrė su senąja mokykla, dabar ten jau negrįžtų.
„Nors į Rugsėjo 1-ąją neatvykome, mokytojai mūsų neignoravo ir maloniai priėmė. Mokiniai čia irgi draugiški”, – pasakojo Gabrielė.
Jokios trinties nepajutusi ir radusi bendrą kalbą su senbuviais tvirtino ir Jekaterina, tačiau mergina vis dar jaučia nuoskaudą, kad Švietimo skyrius, pažadėjęs atvykti į „Pajūrio” mokyklą rugsėjo 1-ąją, taip ir nepasirodė.
„Mes norėjome, kad Švietimo skyrius išgirstų ir mūsų nuomonę, tačiau, pasirodo, valdžiai ji nerūpi”, – sakė vienuoliktokė.
Naujokų klasei vadovaujanti I. Kiseliova patvirtino, kad vaikai labai greitai įsijungė į naujos mokyklos gyvenimą. Adaptaciją, anot pašnekovės, palengvino ir tai, kad klasės buvo komplektuojamos pagal mokyklas.