Lipnūs voratinkliai dar tyko aukų

Keliolika metų kažkur gulėjusi medžiaga iš KGB archyvų praėjusią savaitę išvilkta į dienos šviesą.

Liustracijos komisijos vadovė Dalia Kuodytė pranešė gavusi šūsnį 1991-1992 metais veikusios komisijos KGB veiklai tirti archyvinės medžiagos, bet atsisakė nurodyti šiuos dokumentus perdavusį asmenį.

Premjeras Gediminas Kirkilas pavedė Teisingumo ministerijai ištirti, kaip dokumentai, tarp kurių yra ir buvusių KGB bendradarbių prisipažinimų, pasiekė Liustracijos komisiją.

Įtarimų šešėlis krito ant 1991-1992 metais dirbusios Seimo laikinosios komisijos KGB veiklai tirti. Šiai komisijai vadovavo tuometis Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo narys Balys Gajauskas.

„Lietuvos rytas“ kalbėjosi su Kovo 11-osios Akto signataru B.Gajausku apie ilgai slėptą archyvinę medžiagą.

* * *

– Kai kas jau suskubo pareikšti, kad tai jūs perdavėte šį dokumentą.

– Taip manyti gali arba visiški kvailiai, arba tie, kurie neturi jokio supratimo, kaip anuomet buvo saugomi KGB dokumentai.

Priminsiu faktus. Mano vadovaujama komisija buvo sukurta, nes reikėjo likviduoti po visą Lietuvą išplitusią KGB sistemą bei skubiai perimti jos dokumentus.

Iš pradžių mums teko išsiaiškinti visas vietas, kur galėjo būti KGB dokumentų. Juk ši organizacija ne tik turėjo skyrių visuose miestuose bei rajonuose. Buvo ir nemažai su ja susijusių, nors tiesiogiai jai nepriklausančių įstaigų ar padalinių.

Tada teko dirbti labai greitai, nes po KGB pastatus dar slankiojo kagėbistai.

– Vadinasi, niekas nesaugojo KGB pastatų, buvo galima laisvai įeiti?

– Komisija pirmiausia nurodė savivaldybėms perimti jų teritorijoje esančias KGB patalpas ir įpareigoti policiją jas saugoti. Policininkai turėjo niekam neleisti ten vaikščioti, prižiūrėti, kad nieko nebūtų išnešta.

Tačiau nesu įsitikinęs, ar visur buvo stropiai vykdomi mūsų nurodymai.

Juk ne visi net ir suprasdavo, kaip tai svarbu.

Todėl komisija skubėjo suvežti visus dokumentus į centrinius KGB rūmus Vilniuje.

– Ar šiame pastate KGB dokumentai jau buvo tinkamai saugomi?

– Iš pradžių ir čia nebuvo kam jų saugoti. Didžiulius rūmus prižiūrėjo penki buvę KGB darbuotojai ir du policininkai. Suvertėme didžiausius dokumentų kalnus tiesiog į tuščias KGB kameras, darbuotojų kabinetus, o į juos nesunkiai galėjo įeiti buvę šeimininkai. Vieną kagėbistą net sulaikėme.

Supratau, kad susidarė kritinė padėtis. Juk mes nė nenutuokėme, kas tuose popierių kalnuose svarbu, o kagėbistai galėjo žinoti, kur ko ieškoti.

Todėl pasitariau su tuomečiu Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo pirmininko pavaduotoju Kazimieru Motieka. Kreipėmės į krašto apsaugos vadovą Audrių Butkevičių. Šis atsiuntė „Geležinio vilko“ bataliono karius, kurie ėmė saugoti KGB pastatą Vilniuje.

Kariai turėjo teisę tikrinti, ar nenešami dokumentai iš rūmų.

Vis dėlto negaliu garantuoti, jog niekas nieko neišvogė.

Ne viską įmanoma pastebėti, tuo metu dar nebuvo jokios dokumentų apskaitos. Mes tik pradėjome daryti tvarką.

Tačiau 1992 metų rudenį įvyko Seimo rinkimai, mūsų darbai nutrūko, o atėjusi į valdžią LDDP naujos komisijos nesukūrė.

– Tačiau jūsų komisija turėjo kam nors perduoti visus surinktus dokumentus. Kaip tai vyko?

– Visus protokolus, tyrinėjimus, kitus mūsų dokumentus perdavėme Seimo archyvui. Šitie dokumentai niekur nedingo.

Tačiau KGB rūmuose liko iš visos Lietuvos suvežti archyvų dokumentai, kuriuos toliau tvarkė mūsų komisijos suburta darbo grupė. Jai vadovavo istorikas Juozas Starkauskas.

– Ar ten dirbo ir jūsų vadovaujamos komisijos nariai?

– Ne, tuo užsiėmė kiti žmonės. Mūsų komisija negalėjo išsiversti be pagalbininkų. Todėl subūrėme darbo grupę, kurioje dirbo dešimt žmonių. Jie ir atliko visą techninį darbą.

Šiai grupei buvo patikėta tvarkyti dokumentus, kol juos perims tuomet dar tik kuriamas Archyvų departamentas. Tada jau buvau baigęs parlamentaro kadenciją ir su šiais reikalais neturėjau nieko bendra.

– Gal šios darbo grupės nariai ir saugojo dokumentus, kurie praėjusią savaitę buvo paslaptingai perduoti Liustracijos komisijai?

– Aš jokiu būdu neįtarčiau šitų žmonių.

Juk jie dirbo iš patriotizmo. Atlyginimas buvo labai menkas.

– Tačiau šie patriotiškai nusiteikę žmonės galėjo nepasitikėti po 1992 metų Seimo rinkimų į valdžią atėjusia LDDP. Gal kai kurie KGB dokumentai nebuvo perduoti Archyvų departamentui, bijant, kad naujoji valdžia juos gali sunaikinti?

– Tokių baimių negalėjo būti, nes KGB dokumentus perėmus Archyvų departamentui jau nebuvo taip paprasta ką nors išsinešti.

Beje, kai dirbo mano vadovaujama komisija, nei LDDP, nei kitų partijų veikėjai nesidomėjo KGB archyvais.

Savo bylos vis viena niekas nebūtų galėjęs išsinešti, nes paprasčiausiai nesugebėtų surasti, kur ji padėta.

Vėliau, kai visa medžiaga pakliuvo į Archyvų departamentą, buvo įvesta dokumentų apskaita, sugriežtinta kontrolė, tad ką nors išnešti buvo sunku.

Žinoma, pavienius lapus išplėšti visada įmanoma, bet kalbama, kad kažkas D.Kuodytei atnešė net dešimt maišų.

Nesuprantu, kaip tiek daug tas žmogus įstengė panešti. Juk tai turėjo būti labai sunki našta.

– Kaip nutiko, kad daugybę metų nežinia kur dūlėjo šitiek daug KGB dokumentų, tarp kurių yra net ir agentų prisipažinimų?

– Galbūt tie maišai galėjo dingti, kai darbo grupė perdavinėjo dokumentus Archyvų departamentui. Gal dar anksčiau, kai šios grupės nariai tvarkė dokumentus.

Negaliu guldyti galvos už kiekvieną žmogų.

– Kam galėjo būti naudinga taip ilgai slėpti KGB dokumentus, dabar išvydusius dienos šviesą?

– Tuo gali būti suinteresuoti politikai arba tie, kurie nori šantažuoti politikus. Dokumentai atsirado dabar, kai žuvo Vytautas Pociūnas, o Valstybės saugumo departamentas įsivėlė į skandalą.

Gal tai vien sutapimas, bet tuomet tai – keistas sutapimas.

– Premjeras pareikalavo išsiaiškinti, kaip KGB bylos pakliuvo į Liustracijos komisiją, tačiau jos vadovė D.Kuodytė pareiškė davusi garbės žodį nepaviešinti asmens, atnešusio šiuos dokumentus.

– Apie kokią čia garbę galima kalbėti? KGB ir garbė – nesuderinami dalykai, nes tai – banditų organizacija.

Aš nesuprantu, kaip kagėbistai drįsdavo aiškinti, kad jie ko nors negali sakyti, nes davė priesaiką.

Kam jie davė priesaiką? Tiems, kurie trėmė ir žudė žmones?

Dabar negaliu suprasti Liustracijos komisijos vadovės D.Kuodytės. Ji aiškina, kad kažkam davė garbės žodį nesakyti, kas perdavė tuos dokumentus. Bet juk kalbama apie KGB intrigas! Reikia būti labai naiviam arba nesuprasti, kad tarnauji Lietuvai, o ne KGB, jei kalbi apie kažkokią garbę.

Be to, D.Kuodytė – valstybės pareigūnė, o ne privatus asmuo. Dokumentus jai kažkas perdavė tik todėl, kad ji vadovauja Liustracijos komisijai.

Pritariu premjerui. Tiesiog būtina išsiaiškinti, kaip šie KGB dokumentai pakliuvo į D.Kuodytės rankas. Būtų nusikaltimas, jei tai liktų neatskleista.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Lietuvoje su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.