„Mano akis ir krūtinę užpilkite Lietuvos žemele”, – testamente rašė vienas žymiausių mūsų valstybės kūrėjų, kunigas prelatas Mykolas Krupavičius, kurio valia savaitgalį iškilmingai išpildyta Kaune.
1970 m. Čikagoje mirusio ir šiame JAV mieste palaidoto M.Krupavičiaus palaikai karste į Lietuvą buvo atskraidinti rugsėjo 20-ąją ir pašarvoti Kaune, neseniai atstatytoje Kristaus Prisikėlimo bažnyčioje.
Tačiau šeštadienį po iškilmingos ceremonijos žymaus valstybės veikėjo palaikai amžinojo poilsio atgulė ne kolumbariume, kaip buvo numatyta anksčiau, o bažnyčios šventoriuje.
Vieta netiko giminėms
Savavališkai įrengta perlaidojimo vieta, kurios steigimui prieštaravo paveldosaugininkai, tapo deguto šaukštu įamžinant garbingo žmogaus atminimą.
Atstatant Kristaus Prisikėlimo bažnyčią įrengtas modernus kolumbariumas, skirtas garbingiausių valstybės veikėjų palaikams saugoti. Čia galima laidoti urnas su pelenais, mažus karstus su kaulais.
Tautos panteonui prilygintame kolumbariume buvo numatyta vieta ir M.Krupavičiaus palaikams, tačiau jo giminės pareikalavo, kad žymusis tautietis būtų palaidotas šventoriuje.
Prieš įstatymą – visi lygūs
Tenkinant garsaus, kuklumu garsėjusio valstybininko palikuonių įgeidžius, skubiai nutarta prie Prisikėlimo bažnyčios pastato iškasti kapaviečių eilę.
Darbai vykdyti Vyriausybės nurodymu ir Kauno arkivyskupijos pritarimu, tačiau be Kultūros paveldo departamento (KPD) leidimo.
KPD teritorinio Kauno padalinio vadovė Irena Vaškelienė apie spartų kapaviečių kasimą sužinojo atsitiktinai, likus kelioms dienoms iki palaikų parvežimo.
„Tenka tik apgailestauti, kad Prisikėlimo bažnyčios ir arkivyskupijos vadovybė taip pasielgė su Tautos namais vadinama šventove. Juk prieš įstatymą visi esame lygūs”, – kalbėjo I.Vaškelienė.
Turėjo pasirūpinti dokumentais
„Absurdiška, kad ne tik bažnyčios, bet ir visos Lietuvos visuomenės kultūros reikmėms atstatytos paminklinės šventovės aplinka savavališkai verčiama kapinėmis”, – piktinosi ir žinomi Kauno architektai.
Panašios nuomonės laikosi ir Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius. Jis „Lietuvos rytui” sakė, kad Krikščionių demokratų partijos steigėjo, žemės reformos kūrėjo M.Krupavičiaus atminimas tikrai vertas išskirtinės pagarbos.
Paklaustas apie teisinę atminimo įamžinimo pusę, arkivyskupas atsakė, kad kapaviečių įrengimo dokumentais turėjo pasirūpinti Prisikėlimo bažnyčios vadovybė.
Klebonas Vytautas Grigaravičius teisinosi vadovavęsis 1999-aisiais patvirtintu Prisikėlimo šventovės atstatymo techniniu projektu, kuriame nėra nei draudimo, nei leidimo pastato aplinkoje įrengti kapavietes.
Kapavietes ruošė paskubomis
„Iš aukščiau paliepė, todėl nesiginčijome”, – aiškino Prisikėlimo bažnyčios atstatymo projekto autorius Algimantas Sprindys.
Iškilus anksčiau neplanuotų laidojimų prie išorinės bažnyčios sienos poreikiui, A.Sprindžiui teko skubiai nubraižyti ir kapaviečių projektą.
Atsižvelgdamas į architektūrinę fasado ritmiką, A.Sprindys prie pietinės sienos numatė 6 išbetonuotas kapo duobes, kurios po laidojimo aklinai uždengiamos juodo granito plokštėmis su informacija apie palaidotą asmenį.
Duobės buvo skubiai įrenginėjamos praėjusią savaitę, artėjant M.Krupavičiaus palaikų perlaidojimo datai.
Neturėdama visų reikiamų leidimų kapavietėms įrengti, darbus atliko bendrovė „Kausta”.
Pasak I.Vaškelienės, tai irgi buvo įstatymo pažeidimas.