Patraukliais prekes ar paslaugas peršančiais reklaminiais triukais susižavėjusiems gyventojams neretai tenka nusivilti – sumokėję litus jie gauna reklamos neatitinkantį produktą.
Apmulkinti žmonės retai kreipiasi, kad būtų atlyginti nuostoliai dėl klaidingos reklamos. Toks vartotojų pasyvumas skatina verslininkus ir toliau prekiauti stebuklingomis lieknėjimo priemonėmis arba vilioti žiūrovus į žinomų atlikėjų koncertus, nors scenoje pasirodo garsenybių antrininkai.
Antsvorio nenumetė
Konkurencijos taryba, kuri tiria klaidinančios reklamos atvejus, dažniausiai susilaukia vartotojų skundų dėl reklamos neatitinkančių paslaugų – kelionių, renginių, prekybos paštu.
Tarybos specialistė Palmira Kvietkauskienė „Klaipėdai” pasakojo, kad skundai paprastai pasitvirtina, o nesąžiningiems verslininkams skiriamos baudos.
Jeigu nustatoma, kad reklama suklaidino vartotoją, šiam gali būti grąžinti pinigai, o paslaugą suteikusiai įmonei skiriama bauda. Jos dydis – nuo tūkstančio iki 30 tūkst. litų.
Pasak P.Kvietkauskienės, kelis kartus buvo nubausta lieknėjimo priemones platinusi bendrovė.
„Ji žadėjo, kad svoris greitai kris net nesportuojant. Tačiau taip neįvyko”, – teigė ji.
Ložės koncerte nerado
Nemažai skundų sulaukiama ir iš kelionėmis į užsienį nepatenkintų žmonių.
„Organizatoriai pažada vienokias sąlygas, o kai poilsiautojai nuvyksta į vietą, susiduria su prastesniu aptarnavimu”, – sakė P.Kvietkauskienė.
Anot jos, pasitaiko ir skundų dėl renginių – pavyzdžiui, koncertų.
„Prieš kelis metus buvo nubausti vienos garsios roko grupės koncerto rengėjai. Afišoje buvo skelbiama, kad už papildomą mokestį galima gauti vietas specialioje ložėje. Brangiau už bilietus sumokėję gerbėjai, atėję į pasirodymą, ložės nerado”, – prisiminė tarybos specialistė.
Panašiai suklaidinti buvo ir į garsių šokėjų pasirodymą atėję klaipėdiečiai. Vietoje žinomos airių grupės scenoje pasirodė jų antrininkai, nors buvo reklamuota tikra grupės sudėtis.
Žvejų rūmų atstovė Indrė Bareikytė pasakojo, kad tada teko atremti nepatenkintų žiūrovų priekaištų laviną.
„Esame niekuo dėti, nes netikrus šokėjus į Klaipėdą atvežė koncerto organizatoriai”, – sakė ji.
Reklamavo kaip odinę
Konkurencijos tarybos atstovė P.Kvietkauskienė sakė, kad teko bausti ir bendroves, kurios gyventojus ragina prekes pirkti iš katalogų ar televizijos parduotuvių.
„Esame baudę katalogus „Select” paštu platinančią įmonę. Džiugu, kad prekyba iš katalogų pastaruoju metu kiek aprimo”, – teigė ji.
Valstybinės ne maisto prekių kokybės inspekcijos Klaipėdos skyriaus specialistė Vijoleta Budriuvienė dienraščiui pasakojo, kad ir šiai tarnybai teko tirti skundą dėl prekybos iš katalogų.
„Striukė buvo reklamuojama kaip odinė, tačiau paštu gavusi drabužį moteris suprato buvusi apgauta – striukė buvo pagaminta iš odos pakaitalo. Pinigus nukentėjusiajai bendrovė grąžino tik mums įsikišus”, – aiškino V.Budriuvienė.
Vyriausioji valstybinė inspektorė teigė ir pati nepasitikinti tokia prekybos forma. Esą prekeiviai gali prekę reklamuoti kaip užsimanantys – pirkėjas jos pačiupinėti negali.
„Pati iš jokių katalogų ar teleparduotuvių nepirkčiau. Šioje srityje piktnaudžiavimo atvejų pasitaiko daugiausiai”, – prisipažino V.Budriuvienė.
Bijo kryžiaus kelių
Ne maisto prekių kokybės inspekcijos atstovė apgailestavo, kad pagalbos ieškoti reklamą kontroliuojančiose institucijose ryžtasi nedaug vartotojų.
„Manau, žmonės tam neturi laiko. Kad atgautum pinigus, reikia nueiti kryžiaus kelius. Ne visi nori tokių problemų”, – neslėpė ji.
V.Budriuvienė paaiškino, kad vartotojas, kurio įsigyta prekė ar paslauga neatitinka reklamos, turėtų pats raštu paraginti gamintojus ar paslaugos teikėjus grąžinti pinigus.
Jeigu per 21 kalendorinę dieną žmogus negauna atsakymo ar šis jo netenkina, derėtų kreiptis į vieną iš atsakingų tarnybų. Tokius skundus tiria Konkurencijos taryba.
Galima pagalbos ieškoti ir Ne maisto prekių kokybės inspekcijoje, Maisto ir veterinarijos tarnyboje, Visuomenės sveikatos centre ar pernai įkurtame Lietuvos reklamos biure.
Grąžino pinigus
Šio biuro direktorė Jurga Andriukevičiūtė „Klaipėdai” sakė, kad specialiai gyventojų skundams tirti buvo įkurta arbitražo komisija, vertinanti, ar reklama atitinka tikrovę ir ar nepažeidžia etikos.
„Neseniai sulaukėme skundo dėl gėrimo „Actimel”, kuris turėtų sureguliuoti virškinimą. Gamintojai skelbia, kad grąžins pinigus, jeigu gėrimas nepadės. Žmogus, kuris kreipėsi į mus ir kuriam priemonė nepadėjo, iš tiesų atgavo pinigus”, – pasakojo J.Andriukevičiūtė.
Lietuvos reklamos biuro direktorė teigė suprantanti, kodėl apgauti žmonės neieško teisybės.
„Visi turime rūpesčių, darbų, tad dažniausiai tiesiog spjauname į tą durų varstymą. Reikia parašyti nemažai raštų, kad atvejis būtų pradėtas nagrinėti”, – aiškino J.Andriukevičiūtė.
Ji teigė, kad neretai vartotojai skundžiasi dėl reklamoje naudojamų aukščiausio laipsnio epitetų – kai produktas vadinamas skaniausiu, pigiausiu ar natūraliausiu.
„Jeigu pardavėjas apsiskelbė, kad jo prekė – pigiausia, tačiau vartotojas randa dar pigesnę už ją, pirkėjui turi grąžinti pinigus”, – tvirtino J.Andriukevičiūtė.
Nuotrauka – gražesnė
Nemažai klaipėdiečių piktinasi barų bei restoranų reklaminiu triuku – nuotraukomis iliustruotame valgiaraštyje maistas ir gėrimai atrodo kur kas patraukliau už padavėjo atneštąjį.
Pasak Konkurencijos tarybos specialistės P.Kvietkauskienės, tokiais atvejais inspektorių įsikišimo paprastai neprireikia.
„Klientas turi reikalauti, kad patiekalas būtų pakeistas. Jis taip pat gali nesutikti už jį mokėti. Gerą vardą branginančios kavinės sutinka su vartotojo sąlygomis”, – tikino ji.
Lietuviškų patiekalų restorano „Forto Dvaras”, kuris klientus vilioja spalvingu valgiaraščiu, direktorė Rasa Idienė neneigė, kad keisti meniu neatitinkančius patiekalus tenka, tačiau retai.
„Su klientais nesiginčijame – dažniausiai patiekalą pakeičiame. Jeigu žmogus nori, jis už maistą, kuris skiriasi nuo meniu pavaizduotos nuotraukos, gali ir nemokėti”, – teigė R.Idienė.
Panašios taktikos laikosi ir kosmetikos kompanija „Avon”. Ji klientams grąžina pinigus už kosmetines priemones, jeigu jos netiko arba neatitiko aprašymo.
„Tačiau prekes atgal priimame ir pinigus grąžiname tik tada, kai būna sunaudota ne daugiau nei trečdalis priemonės”, – teigė kompanijos atstovė Violeta Jonaitienė.