Mokslo festivalio dalyviai, sužinodami įprastų reiškinių kilmę, įvairių prietaisų veikimo principus, galėjo patenkinti savo smalsumą ir pažvelgti į ateitį
Trečius metus vykstančiame mokslo festivalyje „Erdvėlaivis Žemė”, kuris šią savaitę buvo prisišvartavęs Kaune, buvo galima išgirsti mokslo naujienų, pasisvečiuoti mokslinėse laboratorijose, išmėginti, kaip veikia gamtos dėsniai ir kaip juos pramogai moka pritaikyti mokslininkai bei studentai.
Būtų išlydę stiklą
Vienybės aikštėje studentai ir mokslininkai praeivius bandė sudominti įvairiais triukais. „Jeigu norėtumėte klonuoti, reikėtų nupilti viršutinį sluoksnį ir su juo atlikti reikiamas genetines modifikacijas”, – aiškino Vytauto Didžiojo universiteto akademinio jaunimo mokslinės draugijos „Modusas” narys Arvydas Dapkūnas, laikydamas menzūrėlę. Viršuje nusistovėjusi putota medžiaga – DNR, kurioje saugoma visa genetinė informacija.
Kitas modusietis Kęstutis Prakapas paėmė geležies trivalentį oksidą, ant jo užpylė kalio permanganato ir labai taupiai glicerolio – ant degtuko galo. Iš indo netrukus nušvito fejerverkai. Beveik kaip bengališkos ugnelės, tik karštesnės. „Ugnis buvo trijų tūkstančių laipsnių Celsijaus. Stiklas būtų išsilydęs”, – tikino A.Dapkūnas.
Neatskleidė vienintelio recepto
Kitam „Moduso” eksperimentui prireikė plastmasinio buteliuko. Į jį vaikinai įbėrė medžiagų, uždegė ir spruko į šalį. Nerukus pasigirdo didžiulis trenksmas, kurio metu buteliukas šovė į šalį kelis metrus. „Ten buvo sprogmenys. Recepto negaliu atskleisti. Sprogimas įvyko todėl, kad sureagavus medžiagoms, išsiskyrė CO2 dujos, jos kaupėsi buteliuke”, – sakė K.Prakapas.
Vėliau pasiėmę kalio permanganato ir glicerolio jie per kelias sekundes nesiliesdami suskaldė stikliuką, kuris iš pradžių atliko padėkliuko toms cheminėms medžiagoms vaidmenį. Pailgas stiklas trūko į dvi dalis ir išsilakstė į priešingas puses.
Veiksmo vietoje ėmus skraidyti širšei, žiūrovai panoro, kad būtų pakartotas vienas ankstesnių eksperimentų. „Išskirkit jos DNR”, – paprašė vaikinas. „Per mažai medžiagos”, – apgailestavo A.Dapkūnas ir pažadėjo prašymą įvykdyti, jei kas nors pristatytų daugiau šio vabzdžio egzempliorių.
Pavertė į kraują
Jaunieji mokslininkai pasišovė atskleisti ir Holivudo paslapčių. „Pamatysit, kaip ten daromos traumos”, – anonsavo studentai. Šįkart Kęstutis eksperimentavo su savo ranka. Pasiėmęs lenktinį peilį ant jo užpylė kažkokio skaidraus skysčio, neva dezinfekcijai, kitu skaidriu skysčiu suvilgė savo ranką. Vos pridėjus peilį ir ėmus brėžti per ranką pasipylė „kraujas”. Šis savęs pjaustymas atrodė labai tikroviškai. Tačiau tas raudonas skystis, kurio vis daugėjo, tebuvo tirpalų, kuriais buvo suvilgytas peilis ir ranka, cheminės reakcijos produktas.
Studentai vis žvilgteldavo į baltą rožę, pamerktą į rašalą ir kalio permanganato tirpalą. Augalo žiedlapiai turėjo pakeisti spalvą – pusė virsti mėlynais, pusė – violetiniais. „Skystis augalo vandens kanalais kyla ir, matot, dalis šio lapo jau pamėlynavo”, – rodė „Moduso” narė Justina Zykevičiūtė.
Sudaužė rožę
Vilniaus universiteto (VU) jaunieji fizikai rodė azoto galią. Juo akimirksniu sušaldė rožę, kurią taukštelėję į koją sudaužė. Rinkdami duženas studentai siūlė jas pačiupinėti žiūrovams. Atšilę žiedlapiai vėl buvo minkšti ir niekuo nesiskyrė nuo kitų gėlių.
Nešiodami indą su smarkiai garuojančia medžiaga studentai susirinkusiųjų klausė, kas ten galėtų garuoti. „Ne azotas. Ore jo apie septyniasdešimt procentų, todėl jei azotas taip garuotų, mes vienas kito nematytume. Tai atšalę vandens garai”, – išdavė paslaptį vaikinai.
Kiti VU studentų mokslinės draugijos nariai Tomas Stanislauskas ir Andrius Stonkus bandė pavaizduoti garsą. Užgrojus muzikai, suliepsnodavo specialus aparatas „Rubenso liepsnos vamzdis”. Liepsnų dydis ir dinamika vaizdavo stovinčias bangas. Muzika, kaip ir kiti garsai, sudaryti iš bangų.
Eilė prie ginklų
Prie Kauno technologijos universiteto Gynybos technologijų instituto inžinierių Narimanto Taručio ir Arvydo Survilos eilės būriavosi dėl ginklų, kuriuos buvo galima išbandyti. Mokslininkų sukurti lazeriniai treniruokliai jau seniai naudojami karių apmokymams.
Renginyje galėjai išmatuoti savo jėgą. Sporto vadybininkas Vaidotas Augustaitis smalsuoliams padėjo naudotis personaliniu treneriu – treniruokliu. „Vieno trenerio užtektų, kad būtų kontroliuojama visa salė, kurioje būtų tokie treniruokliai. Jie fiksuoja ir perduoda į centrinį kompiuterį duomenis, kokius pratimus ir kaip atlieka sportininkas, kokia jo sveikatos būklė”, – pasakojo V.Augustaitis.
Šį treniruoklį sukūrė Kauno technologijos universiteto ir Lietuvos kūno kultūros akademijos mokslininkai bendrovės „Baltec cnc technologijos” užsakymu.
Lietuvos žemės ūkio universiteto Žemės ūkio inžinerijos instituto atstovai pristatė atsinaujinančios energijos naudojimo tyrimus. Kaip savo naudai priversti dirbti saulę, vėją? Kaip paruošti biomasės kurą, pasigaminti biologinių dujų?
Paskaitoje – apie rytojų
Kauno aukštųjų mokyklų auditorijose kasdien vyko ne mažiau įdomūs pokalbiai. Vakar vakare vykusioje paskaitoje „Naujasis darbo pasaulis: kaip dirbsime rytoj” „Microsoft Lietuva” darbuotojas Šarūnas Končius pasakojo apie tyliai į kasdienį mūsų gyvenimą atslenkančią revoliuciją, kuri išplės informacinių technologijų galimybių ribas.
„Ar niekada nesvajojote apie kompiuterį, kuris jaustų jūsų nuotaiką ir mokėtų prisitaikyti prie darbo įpročių?” – intrigavo paskaitos rengėjai.
Prieš kelias dienas KTU profesorius Egidijus Kazanavičius kalbėjo apie protingo namo evoliuciją. Elektronika ne tik palaistys gėles, pajus gaisrą ir jį užgesins, bet ir pabus pašnekovu liūdną minutę.
KTU profesoriaus Arūnas Lukoševičius ir Kauno medicinos universiteto profesorius Virgilijus Uloza pasakojo apie telemediciną – ligonio konsultaciją ir gydymą per atstumą. VDU Botanikos sodo direktorius dr. Remigijus Daubaras supažindino su slaptu augalų gyvenimu. Šios ir kitos paskaitos, ekskursijos po laboratorijas, muziejų užkulisius sudomino nemažai studentų, moksleivių ir vyresnio amžiaus žmonių.