Tolimąją Braziliją seniai žinojome kaip futbolo aistruolių kraštą, o apie jos žmonių buitį, kraštovaizdžius susidaryti vaizdą galėjome nebent stebėdami brazilų melodramas. Kelionių agentūros neseniai pradėjo siūlyti po šį nuostabų kraštą pasidairyti iš arčiau.
Kelionių mėgėjai, išmaišę Europą ir jau nerandantys kur nuvažiuoti, dairosi tolimesnių kraštų. Kol kas kad ir negausios, bet vis populiaresnės kelionės į tolimuosius kraštus.
Brazilijoje apsilankyti pasidarė dar paprasčiau – galima laimėti kelionę mėgaujantis kava „Paulig”. Šalis pasirinkta neatsitiktinai: Brazilija išaugina ir surenka daugiausia kavos pupelių (šaliai priklauso 25 proc. pasaulio kavos gamybos). Tad daugeliui kavos mėgėjų viliojantis puodelio garuojančios kavos kvapas asocijuojasi su nuostabiąja Brazilija. Laikas aplankyti ir mums 1500 metais portugalų atrastą Braziliją.
Kava nuo vaikystės
Kas drįs neigti, kad garsiausiems ir didžiausiems pasaulyje Brazilijos miesto Rio de Žaneiro karnavalams, linksmybėms iki paryčių energijos teikia būtent tonizuojantis gėrimas – kava? Juk šios šalies gyventojai kavą geria nuo vaikystės… Nereikia stebėtis, kad būtent čia, kur gyvena indėnų, portugalų ir afrikiečių palikuonys, mokantys džiaugtis ir mėgautis visais gyvenimo teikiamais malonumais, gimė garsieji karnavalai.
Jazminais kvepiantys žiedai
Brazilijoje iki galo įsitikinsite, jog kava gaminama ne fabrike, ją brandina nuostabi gamta. Kuo aukščiau į kalnus plyti kavamedžių plantacijos, tuo skanesnė ir kvapnesnė būna kava. Brazilijoje kavos pupelės auginamos ir žemumose, ir aukštai kalnuose, kur palankiausias klimatas. Pietų ir Centrinėje Amerikoje plytinčios kavamedžių plantacijos – pačios didžiausios pasaulyje.
Kavamedžių krūmeliai primena kamelijos krūmą. Jų lapai tamsūs, blizgantys, smaili. Balti, į jazminus panašūs žiedai labai subtilūs ir kvepiantys. Reikia laukti 3-5 metus, kol krūmas ima brandinti vaisius, o didžiausias derlius renkamas nuo 8 metų kavamedžio. Žinant, kad krūmelis per metus subrandina tik apie 2 kg pupelių, galima suprasti, kodėl kava nėra pigi. Ir jei kurioje nors šalyje šalnos pakerta kavamedžių žiedus, reikia tikėtis, kad ir kitos šalys kavą parduos brangiau.
Indėnų Amazonė
Kas nežino Brazilijoje plytinčių Amazonės miškų? Daugiausia – iš vaikystėje skaitytų knygų apie indėnus, kurie čia gyvena tūkstančius metų. Atvykus galima pasidairyti ir po egzotiškąjį regioną, iš arčiau pažinti tik iš knygų žinomą kraštą. Amazonės drėgnieji atogrąžų miškai, plytintys Australijos dydžio teritorijoje, yra didžiausi planetoje. Jie sudaro apie trečdalį Pietų Amerikos. Atogrąžų medžiai maitina ir teikia prieglobstį įvairiausiems gyvūnams.
Palei Atlanto vandenyną išsidėstę vadinamosios tekančios saulės pakrantės kurortai su nuostabiomis kopomis, kokoso palmių giraitėmis, jos paplūdimius kiaurus metus šildo saulė. Kiek toliau į žemyną stūkso keli kalnų ruožai, o ten – aukščiausias Brazilijos kalnas – Neblina (Pico da Neblina), iškilęs 3014 metrų virš jūros lygio.
Didžiausios upės – Parana ir jos intakas Iguasas. Šalia įspūdingojo Iguaso krioklio mėgsta fotografuotis Braziliją aplankantys turistai. Amazonė – pati vandeningiausia planetos upė. Kai kurie specialistai ją laiko ilgiausia pasaulio upe. Amazonė išteka iš Andų kalnų Peru teritorijoje ir per Pietų Ameriką teka 6439 kilometrus į Atlanto vandenyną. Pusė upės ilgio tenka Brazilijai. Tai svarbiausias šalies vandens kelias. Dideli laivai ja pasiekia net Manauso miestą, nutolusį nuo vandenyno apie 1600 kilometrų.