Šiandien prasideda ir iki spalio 2 dienos jau dvyliktą kartą Lietuvoje vyks „Europos paveldo dienos”. Šių metų tema „Europa, bendras paveldas. Išsaugokime praeitį” skatina atsigręžti į kertinius kultūros paveldo dalykus.
Apie prasmingomis tradicijomis garsėjančią Europos Tarybos programą, Lietuvoje vyksiantį renginį ir mūsų kultūros vertybių išsaugojimą LŽ žurnalistė kalbėjo su Kultūros paveldo departamento Tarptautinių ryšių su visuomene ir edukacijos skyriaus vedėju Alfredu Jomantu.
Lietuvoje ir Europoje
– Priminkite, kada ir kodėl Europoje pradėtos rengti „Europos paveldo dienas”, kaip ši iniciatyva atkeliavo į Lietuvą?
– 1984-aisiais tuometinis Prancūzijos kultūros ministras Jacques’as Langas, pakvietęs visuomenę išeiti į gatves ir susipažinti su savo miestais, sulaukė svaiginančios sėkmės. Kaip tik tada Paryžiaus, kitų didmiesčių gyventojai įsitikino, kad jų žinios apie miestus – fragmentiškos, paviršutinės. Daugelis nenutuokė apie svarbiausius savo miestų istorijos, plėtros dalykus, retas girdėjo apie miesto problemas, ieškojo būdų joms spręsti.
Prancūzų iniciatyva pasiekė Italiją, Belgiją, kitas šalis, o 1991-aisiais Europos Taryboje nuspręsta vieną rugsėjo savaitgalį visose žemyno valstybėse skirti renginiui „Europos paveldo dienos”. Lietuvoje šios dienos vyksta nuo 1994 metų, kasmet sulaukia vis didesnio visuomenės susidomėjimo. Todėl šis renginys vyksta ne vieną, kaip kitur, o du savaitgalius.
– Kiekviena valstybė pasirenka temą, kuri pratęsia bendrą, pirmąją pavadinimo dalį „Europa, bendras paveldas”. Kodėl šiemet ypač aktyviai apeliuojama į kiekvieną visuomenės narį: „Išsaugokime praeitį”?
– Juk kultūros vertybių išsaugojimas – ne tik paminklosaugininkų, istorikų, restauratorių, kitų specialistų rūpestis. Tai nedaloma visuomenės raidos dalis, todėl labai svarbu, kad kultūros paveldu rūpintųsi kuo daugiau žmonių: deramai įvertintų jo unikalumą ir reikšmę, protingai naudotųsi. Pavyzdžiui, Monake šiemet prisimins XIX amžių, vadinamąją nuostabiąją epochą, kitur – istorinius parkus, dar kitur bus kalbama apie vandenį – nuo jūros iki fontano…
Savivaldybių rūpestis
– Kaip per dvylika metų kinta šis renginys Lietuvoje?
– Šiemet įgyvendiname vieną esminę naujovę. Anksčiau „Europos paveldo dienas” visoje šalyje rengė Kultūros vertybių apsaugos departamentas (dabar Kultūros paveldo departamentas), o nuo šių metų svarbiausias rūpestis pristatant savo krašto kultūros paveldą ir jo apsaugą tenka savivaldybėms. Departamento darbuotojai yra tik patarėjai bei pagalbininkai.
– Ar nėra pavojaus, kad savivaldybės vadovas pasakys, jog „tokiems niekams kaip paveldas” nėra pinigų, nes reikia skubiai remontuoti kiaurą mokyklos stogą…
– Kultūros paveldas – ne niekas. Tai tautos savastis, išryškinanti unikalius, skirtingus nuo kitų tautų dalykus, įprasminanti mūsų tapatybę. Jei savivaldybė tokiems dalykams neturi pinigų, būtina susimąstyti dėl valdininkų, kurie kultūros paveldui neskiria dėmesio, ignoruoja 2004 metais priimtą Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymą.
Įvairi patirtis
– Kokius miestus ir programas išskirtumėte šiemet?
– Svarbiausia kokybė, o ne kiekybė, bet džiaugiuosi, kad vis daugiau savivaldybių kartu su nevyriausybinėmis organizacijomis (mokyklos, muziejai, bendruomenių, kitos organizacijos) dalyvauja populiarindamos vietos kultūros paveldą. Puikiai pasirengė Kauno apskritis – Jonavos, Kėdainių savivaldybės. Įspūdingas sumanymas istoriniuose Oginskių šeimos dvaruose Plungėje, Rietave, Plateliuose surengti tarptautinį Oginskio festivalį. Čia per muziką, garsios šeimos tradicijas atsigręžiama ir į ten išlikusį kultūros paveldą. Tik gaila, kad į šį festivalį neįtrauktas Vilnius, čia irgi išlikę Oginskių pėdsakų. Todėl departamentas, tarsi papildydamas Žemaitijos renginius, šiais metais visuomenę kvies apsilankyti sostinėje ir apylinkėse esančiuose rūmuose. Parengėme ekskursijas, tarp kurių – „Tuskulėnų dvaro rūmai”, „Sapiegų rūmai ir parkas”, „Dominyko ir Konstancijos Sluškų rūmų kompleksas”, „Buivydiškių dvaro rūmai”, „Dominikonų gatvės rūmai”.
– Ar bus kalbama ir apie visuomeninių organizacijų keliamas problemas dėl paveldo išsaugojimo?
– Labai svarbu, kai nevyriausybinės organizacijos pačios rengia programas, kalba apie tikrąją paveldo padėtį, ypač skaudžias problemas. Štai plungiškių klubas „Saulutė” kviečia į diskusiją apie laikrodinės ir viso unikalaus dvaro komplekso likimą, jei bus įgyvendintas projektas šalia istorinės vietos įrengti geležinkelio viaduką.
Susirūpinimą kelia tai, kad kai kurie miestai, pavyzdžiui, Klaipėda, kurioje daug įdomaus palikimo, „Europos paveldo dienas” supranta tik kaip Ievos Simonaitytės, Laisvės kovų ir tremties istorijos, kitų muziejų lankymą. Apmaudu, kad iš Aukštaitijos sulaukėme prašymo atsiusti iš Vilniaus parodą apie jų paveldą. Labai liūdna, kad mažai didžiųjų miestų moksleivių dalyvavo tarptautiniame fotografijos konkurse „Kultūros paveldas fotografijoje”. Negi tik kaimo, miestelių jaunimui rūpi mūsų kultūros paveldas?
Pinigai paveldui
– Net gražiausias iniciatyvas dažnai žlugdo finansinės problemos.
– Tik ne šį kartą. Visi galėjo pateikti savo projektus departamento skelbtai nekilnojamojo kultūros paveldo pažinimo, sklaidos ir atgaivinimo programai; jai iš biudžeto skirta 265 tūkst. litų. Savo projektus pateikė 16 savivaldybių, dešimt gavo beveik 100 tūkst. litų finansavimą. Kiti pinigai skirti nevyriausybinių organizacijų projektams. Tarp įdomesnių – Gelgaudiškio (Šakių r.) kultūros centro projektas „Dvarų praeities ištakos ir ateities vizija”, Kurtuvėnų (Šiaulių r.) regioninio parko direkcijos konferencija po gaisro atstatytame svirne.
– Žmonėms, ypač iš atokių vietovių, svarbi ir specialistų pagalba bei padrąsinimas.
– Todėl ir rengiame seminarus savivaldybių atstovams. Per juos akcentuojame, kad išsaugant kultūros paveldą būtina protingai juo naudotis. Turiu galvoje kultūrinį turizmą, kurio esmė ne lovų viešbutyje skaičiavimas, o tai, ką ir kodėl siūlome pamatyti kultūra besidominčiam žmogui. Kol kas mūsų žinynuose, deja, nurodomos restoranų, naktinių klubų darbo valandos, o ne muziejų, bažnyčių, kitų kultūros ir paveldo objektų lankymo laikas.
Kultūrinio turizmo svarbą jau seniai įvertino Italija, Prancūzija daugiausia gyvenančios iš turizmo, neatsilieka ir Skandinavijos valstybės. Tikiu, kad ir mes susivoksime, tam padės kitąmet Vilniuje numatytas tarptautinis forumas „Kultūros paveldas ir kultūrinis turizmas: poveikis, valdymas ir atsakomybės”.