Konstitucinis Teismas išaiškino, kad nuo šiol visi teismai, skelbdami savo sprendimus, nuosprendžius ar nutartis, iš karto privalės nurodyti ir motyvus
Konstitucinis Teismas (KT) vakar Lietuvos teismų sistemai sudavė dar vieną smūgį – nuo šiol visus teismo baigiamuosius aktus bus privaloma skelbti nurodant sprendimo motyvus. „Konstitucija netoleruoja tokios teisinės ir faktinės situacijos, kai sprendimas yra priimamas formaliai ir viešai paskelbiamas ne visas”, – teigiama KT išaiškinime.
Žmonėms bus aiškiau
Iki šiol daugelis teisėjų bylose dalyvaujančioms šalims paskelbdavo tik rezoliucinę dalį, o argumentus surašydavo po savaitės ar net dviejų. Tai sukeldavo nemažą besibylinėjančių žmonių pasipiktinimą.
KT išaiškino, kad visuose skelbiamuose teismo sprendimuose, nutarimuose, nutartyse ir nuosprendžiuose iš karto turi būti išdėstyti visi argumentai, kuriais teismas grindžia savo sprendimą. Be to, sprendimas neturi būti toks, kad „verstų bylos šalis, kitus asmenis spėlioti, kodėl, dėl kokių tikrųjų motyvų buvo priimtas būtent toks, o ne kitoks teismo sprendimas”.
Pasak Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko Juliaus Sabatausko, KT sprendimas turėtų nudžiuginti visus su teismais reikalų turinčius žmones. „Šis sprendimas – tam tikra bombelė į teismų daržą, – teigė Sabatauskas. – Nuo šiol visi žmonės iš karto galės sužinoti sprendimo motyvus, jiems neteks svarstyti, kodėl teisėjai pasielgė taip, o ne kitaip. Tikėjausi tokio sprendimo, nes lig šiol galiojusi praktika buvo ydinga. Teisėjams buvo leidžiama sprendimus rašyti net iki dviejų savaičių, kai kuriais atvejais jie net nusižengdavo įstatymams nesilaikydami terminų. Todėl šis KT nutarimas yra svarbus ir žmogaus teisių požiūriu”.
Bylas nagrinės ilgiau
KT išaiškinimas nebuvo netikėtas ir Teisėjų tarybos pirmininkei Laimai Garnelienei. „Kai šis nutarimas paskelbus „Valstybės žiniose” įsigalios, teismuose gali užtrukti bylų nagrinėjimas, – prognozavo Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkė. – Teisėjai tarp posėdžių bus priversti daryti pertraukas, kad iš karto galėtų surašyti motyvus. Todėl bylų nagrinėjimas gali šiek tiek užtrukti”.
Kad teks ilgiau laukti teismo sprendimų, labiausiai turėtų pajusti šiuo metu teismuose besibylinėjantys žmonės. Dėl didelio krūvio teismai posėdžius atideda net iki kelių mėnesių. Be to, daugelio teisėjų darbas jau yra suplanuotas į priekį, todėl KT išaiškinimas sukels nemažai sąmyšio.
Didesnė atsakomybė
KT pabrėžė, kad kiekvienas teismo sprendimas turi būti grindžiamas teisiniais argumentais, kurie negali būti keičiami ir koreguojami po jo paskelbimo.
Sabatauskas pabrėžė, kad KT nusprendė, jog teismo sprendimus privalės pasirašyti ne tik teisėjų kolegijos pirmininkas, bet ir kiti ją sudarę teisėjai. „Nors kolegija sprendimą priima balsuodama, tačiau kiekvienas sprendimą pasirašysiantis teisėjas turės jausti didesnę atsakomybę”, – sakė Sabatauskas. Jo teigimu, teisėjai privalės vadovautis sena liaudies patarle – devynis kartus matuok, o dešimtą rėžk.
Po Pakso skandalo
Į KT grupė Seimo narių kreipėsi po Aukščiausiojo Teismo (AT) sprendimo, kuriuo dėl valstybės paslapties atskleidimo savo finansiniam rėmėjui Jurijui Borisovui buvo išteisintas nušalintasis prezidentas Rolandas Paksas. AT prieštaringai vertinamo sprendimo motyvus paskelbė tik po dviejų savaičių, ir tai sukėlė visuomenės pasipiktinimą. Beje, KT prieš Pakso apkaltą paskelbė, kad tuometinis prezidentas neužtikrino valstybės paslapties apsaugos ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją.