Dienraščio L.T. žurnalistai peržiūrėjo 78 nuosprendžius Vilniaus taboro čigonams už prekybą narkotikais arba jų laikymą. Anot žurnalistų, išvada pribloškia, regis, teismai daro viską, kad prekyba narkotikais tabore nenutrūktų.
Dauguma prekeivių mirtimi atsiperka baudomis, kelių savaičių areštu arba įkalinimu keletui mėnesių. Nors įstatyme numatyta švelniausia bausmė – 2 metai nelaisvės, rašo L.T.
Vilniaus čigonų tabore jokių permainų – prekyba iš aguonų gaminamu opijaus ekstraktu, vadinamąja šyrke, klesti. Narkomanai į taborą traukia virtinėmis, čia pat leidžiasi kvaišalus, kai kurie čia pat ir miršta.
Šią savaitę tabore apsilankę L.T. žurnalistai iškart pamatė pritrenkiamą vaizdą: lietui lyjant prie lūšnos ant žemės gulėjo iki pusės nuogas jaunas vyras, o jo „paslaugus bičiulis”, susmeigęs švirkštą jam į pažastį, leido narkotikus. Pamatę, kad yra fotografuojami, vyrai net nereagavo.
Kaip siaubo filme
Tabore vaikštinėje ne tik čigonai. Čia yra ir vadinamųjų baltųjų vergų. Tai narkomanai, dirbantys čigonams juodus darbus. Šeimininkai šiems tarnams susimoka „šyrke”. Tądien prie taboro budintys policininkai sakė, kad kai kurie vergai jau prie mirties – jų nuolat kokiais pakliuvo švirkštais badomi kūnai nusėti opomis, kuriose veisiasi kirmėlės.
Taboro apylinkėse lavonų randama nuolat. Dažniausiai mirštama dėl netyčinio perdozavimo. Kartais narkomanai sąmoningai susileidžia per didelę dozę, norėdami baigti savo varganą egzistenciją. Neseniai patruliai vieną tokį rado miške šalia taboro. Vaikinas akivaizdžiai nusižudė – jis susileido arklišką dozę iš didelio švirkšto. Nežinia, kiek laiko ten pragulėjo lavonas, – jis jau puvo. Policininkai stebėjosi, kad narkomanai nepranešė apie negyvėlį, nors akivaizdu, kad jį kažkas buvo aptikęs, – prie lavono į žemę buvo įsmeigtas iš surištų šakų padarytas kryželis.
Patruliai parodė mėgstamas narkomanų gulyklas brūzgynuose šalia taboro. Ten vaikščioti su plonapadžiais batais baisoka – žemė nuklota storu švirkštų ir adatų kilimu. Ten pat ir išmatos, ir tuščios maisto pakuotės.
Beje, pasak Vilniaus policijos pareigūnų, dirbusių dar sovietų milicijoje, tais laikais už narkotikus grėsė didžiulės bausmės – už nusikaltimą buvo galima gauti 15 metų nelaisvės. Todėl sovietmečiu čigonai vertėsi tradiciniais sukčiavimais, būrimu ir daiktų perpardavinėjimu (tada tai buvo vadinama spekuliacija). Pasak sostinės kriminalistų, masinė prekyba narkotikais tabore prasidėjo apie 1990 metus.
„Atgailautojų” pasakos
Policija neseniai suskaičiavo suaugusius (šiai kategorijai buvo priskirti ir 16 metų sulaukę jaunuoliai) taboro gyventojus. Paaiškėjo, kad jų yra 216. Stulbinama statistika: beveik visi – 184 jau teisti, iš jų 124 – už narkotikus (prekyba, gamyba, laikymas). 50 čigonų už kvaišalus teisti ne po vieną kartą. Kiek jų dabar sėdi pataisos namuose, neaišku.
Tačiau panagrinėjus teismų nuosprendžius aišku, kad ilgesniam laikui už grotų patenka tik labai maža dalis.
Iš 78 Vilniaus apygardos ir 3-iojo apylinkės teismo nuosprendžių čigonams arba su jais susijusiems asmenims 32 buvo paskelbti už narkotikų laikymą, 46 – už prekybą kvaišalais.
Nors Baudžiamajame kodekse už prekybą narkotikais nedideliais kiekiais numatytas tik laisvės atėmimas nuo 2 iki 8 metų, teisėjai čigonams dažniausiai neskiria net minimalios bausmės. Įstatymai teisėjams leidžia skirti mažesnes nei numatyta bausmes. Teisėjai šia teise čigonų bylose naudojasi masiškai, nors neprivalo to daryti. Mat beveik visose bylose randama švelninančių aplinkybių, nors jos labai abejotinos.
Teisiamieji pateikia keisčiausių pasiaiškinimų, kuriais teisėjai kažkodėl tiki. Visi čigonai ir čigonės, sučiupti su narkotikais, teisme „prisipažįsta ir gailisi”.
Teismai tai vertina kaip švelninančias aplinkybes, nekreipdami dėmesio, kad „atgailautojai” už tokį patį nusikaltimą teisiami trečią, ketvirtą, penktą ar net dešimtą kartą. Nė vienas iš prisipažinusiųjų neatskleidė narkotikų tiekėjų – visi teigia kvaišalus arba radę, arba pirkę iš nepažįstamųjų.
Neįtikėtinos versijos
Čigonė Česė Aleksandravičienė, sučiupta dėl prekybos kvaišalais, teisme aiškino opijaus ekstraktą laikiusi namie, nes ketinusi jį išgerti ir taip nusižudyti. Keturis kartus teistas Aleksandras Bogdanovičius teisme aiškino, jog sulaikytas pareigūnams prisipažino laikąs narkotikus pardavimui bijodamas, kad žmona sužinos apie jo ketinimus pačiam suvartoti „šyrkę”. Teista Vera Soročinskaja teisinosi, jog „rastus” narkotikus laikiusi namuose, nes ūkio darbams samdo nepažįstamus narkomanus ir norėjo aguonų koncentratu atsiskaityti su jais.
Dažniausiai įkliūva taboro moterys. Jos visos turi bendrų bruožų. Tipiška taboro gyventoja yra tokia: nemoka lietuvių kalbos, neraštinga arba turinti poros klasių išsilavinimą, nedirbanti, prekiaujanti narkotikais ir turinti kelis vaikus. Pavyzdžiui, Liubovė Bogdanavičius nesugebėjo pasakyti, kada „rado” narkotikų, nes, kaip parašyta nuosprendyje, „nesiorientuoja laiko ir datų skaičiavime”.
Septyniolikmetei, kaip ir daugybei kitų čigonių, bausmės už narkotikų platinimą vykdymas buvo atidėtas dėl to, kad augina vaiką. Teismai konstatuoja, kad teisiamosios išlaiko vaikus, todėl jų negalima kišti už grotų. Tačiau teismai nesidomi, kaip jos išlaiko tuos vaikus niekur ir niekada nedirbdamos.
Čigonams išteisinti – neįtikėtini motyvai „Keista tikrai…”
Net tais atvejais, kai nusprendžiama skirti nors areštą, neretai nurodoma, kad bausmę nuteistoji turi atlikti poilsio dienomis. Pavyzdžiui, apygardos teismo teisėja Loreta Ulbienė Jesenijai Tumaševič, turinčiai 2 vaikus, už narkotikų platinimą skyrė 15 parų arešto bausmę atliekant poilsio dienomis.
Tokią pačią bausmę apygardos teismo teisėja Leonarda Gurevičienė skyrė alytiškei Nijolei Uleckienei, kuri buvo sučiupta, kai Vilniuje gyvenančiai čigonei atvežė 4 kilogramus pačios užaugintų, išdžiovintų ir sumaltų aguonų.
Teismai švelnius nuosprendžius kartais motyvuoja taip, kad prokurorai ir kriminalistai tokių motyvų net komentuoti nesugeba. Pavyzdžiui, apygardos teismo teisėja Regina Pocienė Žanai Bogdanovič už kvaišalų pardavinėjimą skyrė 15 parų. Čigonė „šyrką” pardavė policijos agentui, tad kvaišalai liko nesuvartoti. Teisėja čia įžvelgė švelninančią aplinkybę: „Nors nusikaltimas yra sunkus, konkrečiu atveju sunkių pasekmių nesukėlė, nes kitų žmonių sveikatai žala padaryta nebuvo”. Įdomus ir R.Pocienės kolegos Algimanto Pivoriūno sprendimas. Vilniuje gyvenančiai jau teistai Izraelio pilietei narkomanei Liudmilai Jeršov už prekybą metamfetaminu ir heroino bei amfetamino laikymą skyrė 2 mėnesius arešto. „Arešto trukmė, atsižvelgiant į jos užsienio pilietybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, nustatytina 60 parų”, – nuosprendyje parašė teisėjas. Generalinio prokuroro pavaduotojas Gintaras Jasaitis, sužinojęs apie tokį motyvą, teištarė: „Įdomus motyvas… Keista tikrai…”
Bausmes griežtina
Tokiame fone net 2 metai nelaisvės, skirti narkotikų prekeiviui, atrodo daug. Pernai Vilniaus apygardos teismo kolegija pakeitė 3-iojo apylinkės teismo teisėjos Aldonos Tumelionytės nuosprendį Michailui Voisevičiui. Jam buvo skirtas laisvės apribojimas 1 metams – be teismo leidimo negalėjo keisti gyvenamosios vietos. Kolegija jam skyrė 2 metus nelaisvės. Griežčiausią bausmę iš 78 nuosprendžių skyrė 3-iojo apylinkės teismo teisėjas Dmitrijus Korsakovas.
Čigonę Valentiną Bogdanovič už didelio narkotikų kiekio platinimą jis nuteisė maksimalia bausme – 10 metų nelaisvės.
Vilniaus 3-iojo apylinkės teismo pirmininkas Pavelas Borkovskis L.T. sakė, jog pastaruoju metu čigonams skiriamos griežtesnės bausmės – 2–2,5 metų laisvės atėmimo. Neseniai už prekybą narkotikais skirta 4,5 metų nelaisvės.
Pareigūnai – neviltyje
Seimo teisės ir teisėtvarkos komiteto bei Narkomanijos prevencijos komisijos narys Vidmantas Žiemelis, paprašytas pakomentuoti narkotikų platintojų bylų nuosprendžius, L.T. sakė: „Teisminė praktika bloga. Apie tai reikia kalbėti. Būtinai šitą problemą iškelsiu komitete. Teisminė praktika nuėjo visiškai ne tuo keliu, kuriuo turėtų eiti. Tai patys pavojingiausi nusikaltimai. Ypač gaminimas ir platinimas. Tai didelė, ypač svarbi problema. Tokie teismų nuosprendžiai glumina”.
Teisėjai – nekliudomi
Vilniaus apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Julius Rėksnys irgi prastokos nuomonės apie teismų praktiką: „Tokia teismų praktika susiklosčiusi. Man teismų sprendimai kartais būna nesuprantami. Bet įsiteisėjusių nuosprendžių komentuoti negalima.
Galima tik vienam atsisėdus paverkti, pasiskųsti: „Aš manau, tai neteisinga!” Bet yra tokia praktika, ir viskas. Mes juk neturime teisės ją pakeisti”.
15 parų arešto bausmę aguonų augintojai, čigonams atvežusiai 4 kilogramus opijaus žaliavos, jis komentavo taip: „Ką aš galiu pasakyti?! Čia Lietuva”.
„Kiek gali- me, skundžiame tokius nuosprendžius. Bet jei apygardos teismas pasako, kad tai teisinga ar koks žioplas prokuroras neapskundžia… Kalbėti reikia apie tai, kokio lygio yra teisėjai. Jie neliečiami, jų negalima nei išmest už tokius dalykus, nei ką. Pavyzdžiui, valytoją, jei blogai valo, galima išmesti iš darbo.
O teisėjai nepriklausomi, neliečiami, jų kliudyti negalima! Kažkas turėtų tuo užsiimti ir informuoti visuomenę, kad ji pamatytų, kokia yra tvarka ir koks vaizdelis”, – piktinosi prokuroras.
Darbas – nieko vertas
Padėtis tabore bei teismuose siutina ir Vilniaus merą Artūrą Zuoką: „Matant, kas darosi, apima beviltiškumas. Viešai tyčiojamasi iš Lietuvos įstatymų. Taboras pažeidžia tūkstančių žmonių teises ir niekam tai nė motais. Kai savivaldybė ėmėsi griežtų priemonių (buvo nugriautos kelios nelegaliai pastatytos čigonų lūšnos – red. past.), jai imta kelti bylas, grasinti baudomis.
Šiandien patogiau ginti nusikaltėlius, o ne įstatymą. Bet aš neketinu nuleisti rankų. Savo darbą iki galo turi atlikti policija, Vidaus reikalų ministerija. Už nelegalių statinių naikinimą atsako apskritis – prašom imtis priemonių!”
Ir Vilniaus policijos viršininko pavaduotojo Antonio Mikulskio manymu, taboras – ne vien policijos reikalas: „Policija dirba, bet vien to negana.
Tai didelė problema. Reikia nuspręsti, ar visiems vienodai galioja įstatymai. Kodėl vieni turi mokėti už elektrą, vandenį, šiukšlių išvežimą, o kiti – ne? Statybų inspekcija nekreipia dėmesio į taborą, kur visi statiniai savavališki.
Čigonų vaikams geriau augti vaikų namuose ar tokioje aplinkoje, kur vien narkotikai ir narkomanai? Viskas užkrauta vien ant policijos, o čia aibė klausimų, kurie nuo policijos nepriklauso. Reikia problemą spręsti kompleksiškai”.
„Kaip pareigūnas gerbiu kiekvieną teismo sprendimą. Bet kaip piliečiui kai kurie sprendimai man visiškai nesuprantami. Šiemet dėl narkotikų tabore jau pradėta apie 80 ikiteisminių tyrimų. Tačiau tas darbas nieko vertas”, – apgailestavo komisaras.