Vyriausybė savo 2005-2008 metų programoje numatė visiškai sugrąžinti atkuriamuosius indėlius. Kairieji tai siūlo jau ne pirmą kartą. Tokiais pažadais Socialdemokratų ir Naujosios sąjungos partijos dosniai žarstėsi ir prieš 2004 metų Seimo rinkimus. Įvertinus tą faktą, kad, pradedant 2005 metais, dar liko grąžinti apie 1,6 mlrd. Lt, per metus reikėtų grąžinti mažiausiai po 400 mln. Lt. Tačiau kairieji, formuodami 2005 metų biudžetą, šioms reikmėms numatė tik 105 mln. Lt., todėl tenka suabejoti šio Seimo daugumos nuostatų dėl santaupų atkūrimo tvirtumu, juolab, kad, tikslinant šių metų biudžetą, apie atkuriamas santaupas net nebuvo užsiminta.
Per 1996-2000 m. konservatorių vyriausybė grąžino apie 1,6 mlrd. Arba 72 proc. visų grąžintų (2035 mln. Lt) indėlių. Nuo 2000 m. grąžinimo tempas nukrito 4 kartus.
Nors valdančioji dauguma įsipareigojo iki 2008 m. grąžinti visus indėlius, bet ši suma nenumatyta konvergencijos programoje, todėl bus elgiamasi pagal galimybes, o galimybių ir noro iki šiol nebuvo. Beje, A. Brazauskas ir A. Šleževičius atsisakė kompensuoti indėlius lito įvedimo metu, kai galima buvo tai išspręsti kartą visiems laikams. Taigi galima konstatuoti, kad dabartinė valdančioji dauguma neturi ketinimų atsiskaityti su indėlininkais.
Taip pat nesuprantamai nepalanki kairiųjų reakcija buvo ir šią sesiją Seime svarstant Santaupų atkūrimo įstatymo dalies straipsnių pakeitimo įstatymą, kuomet E. Pupinis pateikė du pasiūlymus.
Pirmasis pasiūlymas buvo dėl atkuriamų santaupų indeksavimo. Siekiant sumažinti atkuriamų santaupų praradimus dėl infliacijos, buvo pasiūlyta priimti įstatyminę normą, kad pagal Santaupų atkūrimo įstatymą atkuriamos gyventojų santaupos būtų indeksuojamos atsižvelgiant į indėlių nuvertėjimą, ir tokiu būdu bent iš dalies sumažinti atkuriamų santaupų praradimus, jeigu tokių būtų. Savaime suprantama, Santaupų atkūrimo įstatymą papildžius įpareigojimu indeksuoti atkuriamas santaupas, bent iš dalies, prieš įvedant eurą, pavyktų sumažinti Lietuvos piliečių nuogąstavimus dėl infliacijos. Taip pat, tokia įstatymo nuostata ir Vyriausybę skatintų stengtis kuo skubiau atkurti indėlius. Deja, į pasiūlymą buvo pažiūrėta atmestinai, todėl nebelieka nieko kito, kaip vėl, dabar jau įstatymo forma, jį registruoti.
Dar sunkiau paaiškinamas nepritarimas antrajam pasiūlymui. E. Pupinis siūlė įstatymo dalyje (6 straipsnio 3 dalies 1ir 2 punktai), kur kalbama apie santaupų atkūrimo eiliškumą, atkurti santaupas ne tik pirmos ir antros grupės invalidams (neįgaliesiems, kuriems numatytas nuolatinės slaugos poreikis, nedarbingiems ir iš dalies darbingiems neįgaliesiems), kaip numatyta įstatyme, bet ir jų sutuoktiniams, atsižvelgiant į tai, kad šeimos santaupos dažnai buvo kaupiamos vieno iš sutuoktinių sąskaitoje ir neretai panaudojamos žmonių su negalia slaugai ir gydymui (sąnarių operacijoms, vaistams įsigyti). Savaime suprantama, kad teisingumui atkurti reikalingi tam tikri finansiniai resursai, tačiau, jeigu kairiosios Seimo jėgos iš tikrųjų vadovautųsi savo programinėmis kalbomis, nedvejojant būtų nuspręsta kuo greičiau atkurti santaupas tiems, kuriems jų labiausiai reikia. Dėl problematikos nesupratimo, tiksliau, nenoro suprasti įstatymas buvo nepriimtas ir atidėtas rudens sesijai. Be abejo, ir toliau sieksime, kad vieną kartą nukentėję dėl infliacijos žmonės to nepatirtų antrą kartą. Taip pat sieksime, kad ir santaupų atkūrimo procesas būtų teisingas.
Seimo nariai
R. Dagys
E. Pupinis