Rugsėjo 24 d. 10-19 val. Sereikiškių parke – Lenkijos Respublikos Palenkės vaivadijos valsčių diena Vilniuje
Etnokultūrinių Lietuvos regionų dalyvavimas šioje šventėje jau yra tapęs tradicija. Kasmet šventėje su savo kultūrine programa, tradicinių amatų ir kulinarinio paveldo muge dalyvaudavo kuris nors Lietuvos etnokultūrinis regionas. Visi regionai šventėje jau yra dalyvavę po porą kartų, tad šventės organizatoriams šiais metais kilo mintis į šventę pasikviesti Lenkijos lietuvius iš Punsko. Pradėjus rengti renginio scenarijų, Punsko viršaičio Vytauto Liškausko ir Vilniaus mero Artūro Zuoko iniciatyva renginys išsiplėtė iki Palenkės vaivadijos valsčių dienos Vilniuje, kurioje su savo menine programa, tradicinių amatų ir kulinarinio paveldo muge dalyvaus net 17 Palenkės vaivadijos valsčių.
10.00 – 19.00. Tradicinių amatų ir patiekalų mugė.
Pasirodymai scenoje:
10.00 – 10.05. Valdovų rūmų ceremonijų atlikėjų sveikinimas.
10.05 – 10.35. Kurpių regiono dainų ir jaunimo folkloro ansambliai, kapela (Zbójna).
10.40 – 11.40. Ansamblis ,,Ruczaj” (Maćkowa Ruda).
11.45 – 12.00. Iškilminga pradžia.
12.00 – 12.25. Kapela ,,Maki” (Lomža).
12.30 – 13.25. Liaudies dainų ir šokių ansamblis „Przeroslanki” (Przerosl).
13.30 – 14.00. Kapela ,,Klumpė” (Punskas).
14.05 – 14.55. Liaudies dainų ansamblis (Stary Laskowiec).
14.30 – 14.55. Vokalinis ansamblis „Wigranie” (Suwalki).
15.00 – 15.50. Folkloro ansambliai ,,Wrzeciono” ir ,,Cegiełki” (Narewka).
15.55 – 16.20. Moksleivių ansamblis ,,Wrzeciono” (Turośl Kościelna).
16.25 – 16.55. Vokaliniai ansambliai ,,Narawianki” ir ,,Klepczanki” (Choroszcz).
17.00 -18.00. Koncerto žvaigždės – ansamblis ,,CZEREMSZYNA”!
18.00. Lietuvos kariuomenės LDK Gedimino štabo bataliono Garbės sargybos orkestro koncertas.
Krantinėje prie Neries ir Vilnios santakos:
20 val. -„UGNIES ŽENKLAI”.
Ženklų kompozicijos autorė Julija Ikamaitė.
Ugnies juostą „audžia” Vilniaus miesto Nacionalinės M.K.Čiurlionio menų gimnazijos, M.Daukšos, Viršuliškių, Tuskulėnų, „Saulės”, S.Stanevičiaus, „Ryto” vidurinių mokyklų, Žygimanto Augusto pagrindinės mokyklos bei šokių studijos „Motus” jaunimas.
Muzikinę kompoziciją atlieka Vilniaus miesto folkloro grupės: „Kūlgrinda”, „Dijūta”, „Radasta”, „Jorė”, „Poringė”, Lietuvos kariuomenės LDK Gedimino štabo bataliono Garbės sargybos orkestras.
Dievo sūnelius – Ašvienius ir vežimaitį, lekiantį dangumi, galime atrasti veik visose senųjų tautų mitologijose. Indų Vedose, Rigvedoje bei mūsų baltiškuose tikėjimuose dieviškieji broliai dvyniai gyvena danguje ir yra susiję su paslaptingu priešaušrio brėkšmos bei vakaro prieblandos švytėjimu. Broliai Ašvieniai auksu spindinčiuose rateliuose kasdien apvažiuoja Visatą ir išsklaido tamsą. Rytais į Ašvienius kreipiasi besimeldžiantieji…
Dieviškieji broliai – laiko valdytojai – dangaus pagimdyti jie gyvena abiejuose pasauliuose – TEN ir ČIA. Jų tėvas – dangus, motina – marios (Visatos vandenynas), dvyniai tai dieviškoji tvarka. Jei vienas – naktis, kitas – diena, kaip saulė ir mėnulis, tėvas ir motina.
Dievo sūneliai įduoda bitėms medų, veža medų savo vežimaityje. Baltiškuose tikėjimuose bitė – tai sielos personifikacija bei ypatingos, dieviškos tvarkos sinonimas.
Vedose pažymima, jog Ašvieniai – tai dieviškieji žyniai – išminčiai gydantys ir grąžinantys gyvybę mirusiesiems. Ašvieniai yra tie, kurie gelbsti bėdoje. Matyt neveltui ant senosios baltiškos veidinės urnos mes matome įrėžtą ryškų dviejų žirgelių ir vežimaičio su saule piešinį – tai dieviškos šviesos ir dieviškos apsaugos ženklas, reiškiantis anapusinių pievų, miškų, marių ir mūsų, gyvųjų pasaulio paslaptingą, kaip priešaušrio šviesa, ryšį.
21 val. Kalnų parko stadione –
Ugnies misterija „TEN ir ČIA”
Ugnies misterija atspindės baltų mitologijoje aptinkamą sampratą apie perėjimo iš ČIA į TEN žymenis, virsmo simbolikos tendencijas, pažinimo atradimus, kurie įvyksta susiduriant su mirusiųjų, vėlių pasauliu. Todėl raktiniai žodžiai misterijos simboliams apčiuopti yra šie: Sovijaus mitas, vartai, šulinys, vėlių suolelis, krikštai, pažinimo medis, Perkūnas ir ožys – rudens aukos simbolis.
Kiekvieną Rudens lygiadienį švenčiame rudens Lygės šventę, pabrėždami šiltojo metų laiko pabaigą ir perėjimą į šaltąjį metų laiką. Nuo žilos senovės žinomi papročiai šiuo metų laiku atnašauti dievybėms už išaugintą, subrandintą derlių, tuo pabrėžiant ribų tarp skirtingų klimato sąlygų svarbą. Tarybiniais laikais tokio pobūdžio šventės pavirto rudens gėrybių mugėmis, derliaus šventėmis.
Antra prielaida švęsti yra tai, kad nuo Rudens lygiadienio prasideda Ilgių metas, artėjama į Vėlines. Ugnis, simboliškai degusi ant kalnų, nusileidžia žemyn ir sugrįžta į namų židinį, kur rusens, bus apgaubta, globojama iki pavasario Lygės – šiltojo metų laiko sugrąžtų. Vasarą gaudę ragai užleidžia vietą kanklėms, žmogus atsigręžia į savo vidinį pasaulį, protėvių išmintį, santykį su aukštesnių – gilesnių sferų apraiškomis.
Trečia prielaida yra tai, kad Gedimino šventė Vilniuje patvirtinta švęsti paskutinįjį rugsėjo savaitgalį, motyvuojant tuo, kad Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino pranašingas geležinio vilko sapnas, lėmęs Vilniaus miestui tapti sostine, galėjo būti susapnuotas Rudens lygiadienio metu, mat rudenį vyksta didžiosios medžioklės, seniau rugsėjo mėnuo vadintas ir vilkų rujos mėnesiu, o lygiadienis yra ta data, kai gali įvykti patys netikėčiausi stebuklai.
Šių metų ugnies misterija skirta šviesiam kultūros, o ypač etninės kultūros darbuotojų atminimui: Vladimirui Toporovui, Angelei Vyšniauskaitei, Vaciui Miliui, Idai Stankevičiūtei, Bronislovui-Vytautui Račiūnui, Birutei Janavičienei, Valdui Pranuliui, Gintarui Beresnevičiui ir kitiems, kurių gyvenimas ir darbai yra ir bus žinių versmė, įkvėpimo šaltinis.
Misterijos atlikėjai
Ugnies skulptūrų autoriai ir jų kūriniai:
Marius Grušas KETURI VĖJAI,
Gediminas Piekuras OBUOLYS,
Stasys Juraška KRIKŠTAI,
Kazys Venclovas ŠULINYS,
Rytas Belevičius VARTAI,
Viktor Geraščenko PERKŪNO OŽELIS.
Vaidina Vilniaus senamiesčio teatras.
Improvizuoja:
perkusininkai Arkadijus Gotesmanas ir Tomas Dobrovolskis,
saksofonininkas Petras Vyšniauskas.
Dalyvauja:
Apeiginio folkloro grupė „Kūlgrinda”,
sutartinių giedotojos „Trys keturiose”,
folkloro grupė „Spiečius”.
Skaitovas aktorius Darius Rakauskas.
Skambės poeto Rolando Rastausko eilės.
Renginio sumanytoja ir režisierė Eglė Plioplienė.
Pirotechnikos efektus komponuoja „Blikas”.