Į Europą – su sveikatos draudimo kortele

Liepos pradžioje Lietuvoje pradėtos išdavinėti plastikinės Europos sveikatos draudimo kortelės. Jos pakeis popierines pažymas. Kortelė suteikia teisę apdraustiems privalomuoju sveikatos draudimu lietuviams ES šalyse bei Norvegijoje, Islandijoje, Lichtenšteine ir Šveicarijoje gauti būtinosios sveikatos priežiūros paslaugas. Susirgus ir pateikus kortelę šių valstybių atitinkamose gydymo įstaigose už jų suteiktą neatidėliotiną pagalbą patirtas išlaidas visiškai ar iš dalies padengs mūsų ligonių kasos.

Siekia supaprastinti procedūras

Europos sveikatos draudimo kortelė keičia nuo praėjusių metų gegužės Lietuvos piliečiams, apdraustiems privalomuoju sveikatos draudimu, laikinai išvykstantiems į kitas Europos šalis išduodamas formos E 111 pažymas. Tokį sprendimą yra priėmusi Europos Taryba, siekdama supaprastinti procedūras.

Kortelė patvirtina apdraustųjų asmenų teisę į tokią medicinos pagalbą, kuri yra jiems būtina būnant ES šalyse, Norvegijoje, Islandijoje, Lichtenšteine, Šveicarijoje. Sveikatos priežiūros paslaugos keliautojams teikiamos pagal tų šalių teisės aktus, priklausomai nuo buvimo šalyje trukmės ir pagalbos poreikio.

Nuo narystės ES pradžios valstybinė ligonių kasa į šias valstybes laikinai išvykstantiems Lietuvos gyventojams jų yra išdavusi apie 56 tūkstančius. Kaip teigia Valstybinės ligonių kasos direktorius Algis Sasnauskas, gydymo viešint svetur prireikė tik 47 keliautojams, tačiau vieno paciento gydymas kainavo vidutiniškai 800 – 900 eurų. Šias gydymo išlaidas padengė ligonių kasos. Daugiausiai lietuvių susirgo ir jiems teko gydytis Ispanijoje bei Lenkijoje.

Kai laikinai išvykus į kitą ES šalį žmogui prireikia būtinosios medicinos pagalbos, jis gali kreiptis tiesiai į gydymo įstaigą ir ten pateikti kortelę. Ar pagalba yra būtina ir kokios jos reikia, sprendžia tenykštis gydytojas.

Valstybinės ligonių kasos specialistai atkreipia dėmesį, kad nėra nė vienos ES šalies, kurioje visos būtinosios sveikatos priežiūros paslaugos būtų nemokamos, todėl keliautojai turi būti pasirengę, kad iš dalies ar už papildomas paslaugas gali prireikti primokėti. Pačiam teks mokėti gydantis privačiose įstaigose, nesudariusiose sutarčių su tų šalių ligonių kasomis. Nedengiamos ir kelionės išlaidos, jei dėl nelaimingo atsitikimo ar ligos pacientui teks keliauti namo.

Tik pirmas žingsnis

„Europinėje“ kortelės pusėje nurodyta asmens pavardė, vardas, gimimo data, asmens ir kortelę išdavusios institucijos bei kortelės tapatybės numeriai, galiojimo data. Kita kortelės pusė – lietuviška, joje bus tokie patys duomenys kaip ir užsienietiškoje, užšifruoti brūkšniniu kodu. Kortelės hologramoje yra net 14 apsaugos požymių, tad padirbti ją nebus paprasta.

Pasak Valstybinės ligonių kasos direktoriaus pavaduotojo Vytauto Kriauzos, šios kortelės įvedimas visose šalyse narėse – tai tik pirmas žingsnis diegiant elektroninę sveikatos draudimo kortelę. Iki 2008 – 2009 metų numatyta sukurti ir tinklą, kuris suteiks galimybę elektroniniu būdu keistis informacija ir duomenimis apie kiekvieną ją turintį asmenį. Tuomet kortelė taps elektroninė.

ES vyksta diskusijos, kad kortelėje vėliau turėtų atsirasti ir kita svarbi informacija – žmogaus kraujo grupė, alergiškumas vaistams. Tai leis prireikus skubios pagalbos ją suteikti operatyviau.

Sulaukė kelių šimtų prašymų

Europos sveikatos draudimo kortelę pateikus prašymą ir pasižadėjimą išduoda teritorinės ligonių kasos per 14 dienų, o prireikus išvykti skubiai – ir greičiau. Iki šių metų liepos išduotos pažymos E 111 galioja iki šių metų pabaigos, tad jas turintiems nereikia skubėti jų keisti.

Kaip informavo Vilniaus teritorinės ligonių kasos Informatikos ir statistikos skyriaus vedėja Violeta Tylienė, jau pačiomis pirmomis liepos dienomis prašymų išduoti Europos sveikatos kortelę sulaukta net 200. Dalis šių asmenų korteles jau gavo.

Kauno teritorinės ligonių kasos darbuotojai Europos sveikatos korteles išdavinėja net suprakaitavę. „Nuo liepos pradžios jų jau išduota apie 500 ir prašymų srautas kol kas nemažėja. Vasara – kelionių metas, šeimos vyksta atostogauti į užsienį, vaikai į stovyklas, ekskursijas“, – teigia Kauno TLK vyresnioji specialistė Aušra Žiemienė. Prašymai siunčiami ir internetu, juos atneša ir patys žmonės.

Besirengiantiesiems vykti į užsienį teritorinei ligonių kasai reikia pateikti prašymą ir pasižadėjimą. Juos galima gauti teritorinėse ligonių kasose arba Valstybinės ligonių kasos interneto svetainėje. Už kortelę, kurios savikaina apie 9 litai, mokėti nereikia. Tačiau jei dar galiojanti kortelė sugadinama ar prarandama, už vietoje jos išduodamą naują teks sumokėti 50 litų.

Numatyti ir įsipareigojimai

Kortelė išduodama ne trumpesniam kaip 3 mėnesių ir ne ilgesniam nei 6 metų laikotarpiui. Apdraustajam, kuris dirba pagal darbo sutartį, kortelė paprastai išduodama maksimaliam laikui. Šešeriems metams ji gali būti išduota ir vaikams, taip pat pensininkams.

Kortelės savininkai įsipareigoja nesinaudoti ja, jei pasikeis jų draudiminis statusas ir jie taps neapdrausti. Būtina pranešti ligonių kasoms, jei kortelė dingo ar buvo prarasta. Tuomet jos galiojimas bus sustabdytas. Reikia informuoti ligonių kasą ir pasikeitus asmens duomenims.

Valstybinės ligonių kasos direktoriaus pavaduotojas V.Kriauza teigia, kad Europos sveikatos draudimo kortelės neprireiks tiems lietuviams, kurie į kitas ES šalis išvyksta dirbti. Jei jie įsidarbina legaliai, jų sveikatos bei socialiniu draudimu turi pasirūpinti ta valstybė, kurioje jis gyvena ir moka mokesčius.

Tik tie, kurie iškeliauja dar neturėdami darbo, kortelę gali gauti tam laikotarpiui, kol jį susiras. Kai darbą susiranda, turi apie tai informuoti ligonių kasas. Tuomet kortelė nustoja galiojusi. Valstybinės ligonių kasos direktorius A.Sasnauskas sako, jog, gavus informaciją iš užsienio šalies, kad Lietuvos piliečiui, kuriam išduota kortelė, reikalinga skubi pagalba, duomenys apie jo statusą bus tikrinami.

Paaiškėjus, kad žmogus piktnaudžiavo, už jo gydymą sumokėtą sumą yra galimybė išieškoti teismo keliu, o jei padaryta didelė žala valstybės biudžetui, numatyta ir baudžiamoji atsakomybė.

Reikalinga tik keliautojams

Europos sveikatos draudimo kortelė nėra dokumentas, kurį turi skubėti įsigyti kiekvienas apdraustasis. Ji reikalinga tik tiems, kurie rengiasi laikinai keliauti į kitas Europos šalis pailsėti, paviešėti ar į komandiruotę. V.Tylienė pataria tuo pasirūpinti iš anksto, nes vasarą, kai prasideda turizmo sezonas, dėl didelio žmonių antplūdžio gali užtrukti ilgiau, kol ji bus išduota.

Prireikus išvykti skubiai, vietoje kortelės teritorinė ligonių kasa gali išduoti ją atstojantį sertifikatą. Sertifikatas bus reikalingas, jei Lietuvos gyventojas išvyko į kitą šalį nepasirūpinęs kortele ir staiga susirgo ar patyrė traumą. Gavusi kitos ES šalies atitinkamos institucijos prašymą teritorinė ligonių kasa išduos laikiną dokumentą.

„Siūlau dažniau keliaujantiems žmonėms Europos sveikatos draudimo kortelę įsigyti. Būtinosios sveikatos pagalbos prireikia nedaugeliui keliautojų, tačiau kiekvienam gali pasitaikyti netikėtai susirgti. Pavyzdžiui, vieną lietuvį Švedijoje ištiko insultas. Viena gydymosi para šioje šalyje kainavo apie 10 tūkst. litų. Šias išlaidas mes padengėme, žmogui nieko nereikėjo mokėti“, – pasakoja A.Sasnauskas.

Valstybinės ligonių kasos vadovo nuomone, šios kortelės turėtojams nebūtina papildomai draustis sveikatos vykstant į užsienį privačiose draudimo kompanijose. Tačiau jei žmogus nori išvengti galimų papildomų išlaidų, turint galvoje, kad beveik visose ES šalyse ir už būtinąją pagalbą tenka primokėti, sveikatos draudimas privačioje draudimo kompanijoje pravers. Be to, apsidraudę sveikatą privačiai asmenys sulauks daugiau komforto, nes galės gydytis ir privačiose gydymo įstaigose.

Giedrė Budvytienė

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Laisvalaikis su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.