Žaidimas vilioja ir mirusias sielas

Dalyvauti prieštaringai vertinamame vienos leidybos įmonės „Didžiajame žaidime” viliojami ir mirusieji.

Nuo klaipėdietės Marijos Sokolovos mirties praėjo jau daugiau nei dešimtmetis, tačiau jos buvusiu adresu iki šiol plaukia laiškai, kviečiantys laimėti arba vertingus piniginius prizus, arba naujutėlį automobilį.

Tai papiktino po moters mirties bute Vyturio gatvėje įsikūrusius klaipėdiečius.

Trikdo mirusiuosius

„Nedelskite, Marija Sokolova! Šiuos dokumentus pristatėme jūsų adresu, norėdami užtikrinti, kad jūs turėsite pakankamai laiko apsispręsti ir pradėti žaisti. Išrinkę žaidimo nugalėtojus, laimėtus prizus mes pervesime per 72 valandas nuo gauto nugalėtojų sutikimo priimti laimėjimus”, – rašoma viename „Alma littera” ir jos partnerės leidybos ir tiesioginės rinkodaros kompanijos „Reader’s Digest” atsiųstų laiškų.

M. Sokolovos vardu atkeliavo jau du „Didžiojo žaidimo” vokai su begale reklaminių raštų ir kuponų, turinčių įtikinti, kad šis žaidimas suteikia neeilinį šansą greitai praturtėti.

Anot laiškų, kuriuose daug kur minimas M. Sokolovos vardas, moteris gali laimėti 100 tūkstančių Lt arba vieną iš daugiau nei 500 prizų bei automobilį, kurio vertė – iki 50 tūkst. Lt. Visa, ką reikia padaryti, – per tam tikrą laiką atsiųsti organizatoriams atgal vokuose rastus žaidimo kuponus, siūlomo laimėti automobilio numerio kortelę bei dovanos-staigmenos kortelę. Ir dar – užsisakyti 59,90 Lt kainuojančią knygą „Didieji pasaulio stebuklai”.

Tiesa, organizatoriai pabrėžia, kad dalyvauti žaidime galima ir neperkant šio leidinio, tačiau tada prarandama galimybė laimėti automobilį bei gauti nemokamą dovaną-staigmeną.

Be kita ko, laiškuose pažymima, kad šie „išskirtiniai pasiūlymai” siunčiami ne visiems. Tai reiškia, kad M. Sokolovai sėkmė jau nusišypsojo.

Klaipėdietė Ona, prašiusi neskelbti jos pavardės, pamačiusi šiuos laiškus savo pašto dėžutėje, neteko amo. „Juk ši moteris yra mirusi jau prieš kokius penkiolika metų”, – teigė ji.

Skaitytoja pridūrė, kad jos šeima į butą Vyturio gatvėje įsikraustė prieš dvylika metų. M. Sokolova, anksčiau jame gyvenusi, jau buvo mirusi prieš keletą metų.

„Butą įsigijome iš jos sūnaus, – pasakojo Ona. – Tokie laiškai, siūlantys ką nors pirkti ar dalyvauti akcijose, ateina jau ne pirmą kartą. Nesuprantu, iš kur imami tokie duomenys? Kiek gi galima trikdyti mirusiuosius.”

Duomenys – iš telefonų knygos

„Atsiprašome, įvyko techninė klaida. Šito tikrai neturėjo būti”, – atsiprašinėjo „Alma littera” viešųjų ryšių konsultantas Kęstutis Gečas.

Jis paaiškino, kad potencialių žaidimo dalyvių duomenys atsitiktine tvarka paimami iš viešai prieinamų informacijos šaltinių, pavyzdžiui, telefono knygų. Anot K. Kečo, galbūt ten ir buvo aptikta velionės pavardė ir adresas.

„Žinoma, mums dėl to labai nemalonu. Labai apgailestaujame”, – sakė K. Gečas ir patikino, kad daugiau kvietimai dalyvauti žaidime M. Sokolovos vardu siunčiami nebus.

K. Gečas pripažįsta, kad ne visi gyventojai šį žaidimą vertina palankiai. Sulaukiama nepasitenkinimo, kad dalyvauti žaidime bei įsigyti knygų siūloma pernelyg agresyviai.

Tačiau „Alma littera” atstovas teigia, kad nuomonių esama visokių – ir neigiamų, ir teigiamų. Be to, pasak K. Gečo, palyginti su kitomis šalimis, kuriose „Reader’s Digest” taip pat vykdo panašius žaidimus, lietuvių pašto dėžutėse randami laiškai esą dar gana nuosaikaus turinio.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Lietuvoje su žyma , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.