Skandinavijos šalys nustatė, kad Baltijos rajono riebiosios žuvys turi daug nuodingo kancerogeno – dioksino. Tačiau šio mėnesio pradžioje gauti tyrimų rezultatai ir vėl nepatvirtino analogiškos situacijos Lietuvos pajūryje.
Laboratoriniams tyrimams buvo paimti trys Baltijos žuvų mėginiai – du Baltijos silkės (strimelės) ir vienas Baltijos šprotų. Mėginiai buvo atrinkti iš Baltijos jūros Lietuvos išskirtinės ekonominės zonos žvejybos kvadratuose sugautų prekinio dydžio žuvų. Tyrimai atlikti Vokietijos ERGO laboratorijoje, Hamburge.
Tyrimų rezultatai parodė, kad dioksinų ir į dioksinus panašių polichlorintų bifenilų kiekiai tirtose žuvyse yra mažesni už nustatytas didžiausias leistinas normas (4 pg/g).
„Atsižvelgus į Švedijos ir Suomijos atliktų tyrimų rezultatus, neatmetama tikimybė, kad ir Lietuvoje pagaunamoms žuvims gali būti nustatyta didesnė negu leistina dioksino liekanų koncentracija. Todėl mes turėjome sukurti nuolat veikiančią sistemą dioksinų ir į dioksinus panašių polichlorintų bifenilų taršai žuvyse stebėti, vertinti ir valdyti bei informuoti vartotojus apie taršą,”- sakė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus vedėjo pavaduotojas Gintautas Čereška.
2004 metų gruodžio mėnesį Lietuvos atlikti tyrimais taip pat buvo nustatyta nepavojinga dioksino koncentracija. Buvo tiriamos strimėlės – atrinkti trys mėginiai iš skirtingų Lietuvai priklausančių žvejybos plotų.
Suomijai ir Švedijai iki 2006 metų leista tiekti Baltijos žvejybos rajonuose sugautą žuvį tik tų šalių teritorijoje, nors dioksino koncentracija yra didesnė už nurodytą reglamente. Tačiau šios šalys turi nuolat informuoti gyventojus, ypač lengvai pažeidžiamas gyventojų grupes, kaip vartoti Baltijos žvejybos rajonuose sugautas riebiąsias žuvis.