Ketvirtadienio ryte surengtame bendrame valdančiųjų frakcijų atstovų posėdyje socialdemokratai, valstiečiai liaudininkai, liberalcentristai ir pilietininkai nusprendė nedalyvauti slaptame balsavime dėl nepasitikėjimo Seimo pirmininku Viktoru Muntianu.
Taip valdantieji tikisi išsaugoti V.Muntianui parlamento vadovo kėdę. Ją atimti kėsinasi nepasitikėjimo V.Muntianu procedūrą inicijavusios opozicinės Seimo Darbo partijos ir liberaldemokratų frakcijos.
Opozicijoje esantys socialliberalai ir konservatoriai teigia, kad balsuos laisvai. Liberalų sąjūdis balsuos prieš V.Muntiano atstatydinimą.
Seimo statutas numato, kad sprendimas dėl Seimo pareigūnų ar valstybės institucijų vadovų atleidimo priimamas slaptu balsavimu daugiau kaip pusės visų Seimo narių, t.y. ne mažiau nei 71 parlamentaro, balsų dauguma.
Praėjusią savaitę V.Muntianas parlamento posėdyje pasiaiškino ir atsakė į Seimo narių klausimus dėl birželio 30 dieną priimtos Vyriausiojo administracinio teismo nutarties, kuria nustatyta, kad Seimo pirmininkas, viešai komentuodamas eksprezidento Rolando Pakso rėmėjo Jurijaus Borisovo išsiuntimo iš Lietuvos bylą, pažeidė Konstitucijos ir Lietuvos teismų įstatymo reikalavimus, numatančius teismų ir teisėjų nepriklausomumą.
Remdamiesi šiais pažeidimais liberaldemokratai ir darbiečiai inicijavo nepasitikėjimo Seimo vadovu procedūrą.
V.Muntiano teigimu, jis savo kalba anaiptol nesiekė daryti jokio spaudimo ar poveikio teismui. Pilietininkų lyderis Seimui pripažino klydęs ir savo kalboje visuotiniame teisėjų susirinkime perteikdamas visuomenėje vyraujančias nuomones bei nuotaikas apie teismų darbą galėjo nevardinti konkrečių bylų, o kalbėti apie bendras tendencijas.
Tada jis taip pat atkreipė dėmesį, jog ir Vyriausiasis administracinis teismas, įvertinęs jo pasisakymą kaip Konstitucijos pažeidimą, padarė klaidų, t.y. atskirąją nutartį grindė ir žiniasklaidoje netiksliai atpasakotais jo žodžiais, kurių jis neteigęs.
V.Muntianas sakė nesibaiminąs nepasitikėjimo procedūros.