Teisių apsauga Lietuvoje tampa absurdu. Atsisakius tvarkos moksleivius ir darželinukus tikrinti dėl utėlėtumo, šių nemalonių gyvių parsineša vis daugiau vaikų.
Mokyklos ir darželiai slepia tokią informaciją bijodami gadinti savo reputaciją, taro dienraštis L.T.
Į dienraštį kreipėsi net kelios mažamečių mamos, kurios savo atžalų galvose rado utėlių. Nė viena jų nenorėjo atskleisti nei savo vardo, nei įstaigos, kurią lanko vaikas. Pačios įstaigos incidentus taip pat sutvarkė kuo tyliau. Vienoje mokykloje tėvai tiesiog buvo įspėti, kad mokykloje rasta utėlių, ir paprašyti stebėti savo vaikus.
Tuo tarpu darželyje utėlių „epidemija” paskelbta tik po to, kai viena iš mamų jas pastebėjo vaiko galvoje. Tiesa, utėlių turintys vaikai viešai neįvardyti, tačiau tėvai informaciją, kaip jas naikinti, gavo. Nesunku įtarti, kad jokios kitos institucijos apie tai informuotos nebuvo. Kas gi teps savo įstaigos vardą? Todėl ir medikai apie tai kalba aptakiai: utėlės buvo, yra ir bus – kaip ir erkės, siurbėlės, uodai ar kiti nemalonūs gyviai. Ironiškai pridursime – yra visur, tik ne Lietuvoje.
Statistika juokina
Bandant išsiaiškinti, kokia valstybinė institucija renka duomenis apie šią, anot medikų, amžiną, tačiau nutylimą problemą, teko tapti tikrais detektyvais. Visuomenės sveikatos centras nukreipė į Užkrečiamų ligų profilaktikos ir kontrolės centrą, pastarasis – į Visuomenės sveikatos priežiūros tarnybą, o ši – atgal į centrą. Pagaliau pavyko sužinoti, kad statistika vis dėlto yra, tačiau netikra, taigi bevertė.
Užkrečiamų ligų profilaktikos ir kontrolės centro rugpjūčio mėnesio duomenimis, Lietuvoje nustatyti trys utėlėtumo atvejai tarp 10–17 metų berniukų ir du atvejai tarp 15–17 metų mergaičių. Tai vaikai, kuriems utėlių rasta ligoninėse, arba gyvenantys globos namuose. Kitos įstaigos informacijos „nenutekina”.
Tikroji statistika visuomenės sveikatos specialistus pasiekia tik per gandus. „Nueini pedagogams skaityti paskaitos ir išgirsti, kad utėlių buvo rasta vienur, kitur, o mūsų ši informacija nepasiekė. Tačiau jei ir pasiektų – kas iš to? Užregistruotume ir padėtume į stalčių. Kontroliuoti šio reiškinio neįpareigota nė viena valstybės institucija”, – apgailestauja Kauno visuomenės sveikatos centro gydytoja epidemiologė Diana Plytaitienė.
Gėda prisipažinti
Visuomenės sveikatos specialistai ilgesingai prisimena sovietų laikus, kai mokyklose ir darželiuose bent kas mėnesį vaikų galvos būdavo tikrinamos priverstinai. Šiandien higiena – pačių vaikų ir jų tėvų reikalas. Jei mokyklos vadovybė sumanytų tokią tvarką grąžinti, visai tikėtina, kad atsidurtų teisme. Naujoje sveikatos priežiūros sistemoje vaiko apžiūra be tėvų sutikimo traktuojama kaip jo teisių pažeidimas. Todėl profilaktiniai tikrinimai, susiję su vaikų higiena, nebeatliekami.
„Europos ligų kontrolės sistemoje į užkrečiamų ligų sąrašą įtrauktas ir utėlėtumas, tačiau apie šią problemą su valdininkais diskutuoti nesiseka. Paprastai niekas nieko nenori girdėti. Tai susiję su prestižu, – tikina Šiaulių visuomenės sveikatos centro Užkrečiamų ligų ir profilaktikos skyriaus vedėja Irena Peršina. – Jei kurioje nors mokykloje ir kyla incidentas, įstaiga stengiasi susitvarkyti pati – tyliai. Toks visuomenės požiūris į sveikatą ir higieną”.
Dredai – pavojingi
Dažnai manoma, kad utėlės veisiasi tik probleminėse šeimose. Medikai šią nuostatą neigia. Nešvarioje aplinkoje utėlės dauginasi greičiau, tačiau iš tiesų joms nesvarbu, kokiuose plaukuose įsikurti, – švariuose ar apskretusiuose. Šios bėdos mastus išduoda dažni skambučiai į visuomenės sveikatos centrus. Žmonės teiraujasi, kaip utėles naikinti, ką daryti, kad jų neatsirastų.
Epidemiologams rūpestį kelia ir vadinamoji dredų – suveltų kasyčių – mada tarp moksleivių. „Juk ne be reikalo sugalvota, kad reikia praustis, o ne du mėnesius būti su suveltu kaltūnu”, – įsitikinusi D.Plytaitienė. Be to, kai tokia šukuosena, ypač sudėtinga utėles naikinti.
Šiais laikais atsikratyti utėlių nėra sunku. Nebūtina galvos trinkti žibalu ar kirptis plikai. Vaistinėse parduodami specialūs šampūnai yra veiksmingi, nekenksmingi, nesmirda.
Tačiau profilaktiškai juos naudoti verta tik tuo atveju, jei yra didžiulė rizika apsikrėsti utėlėmis.
Užsikrėsti lengva
Užsikrėsti utėlėmis galima bet kur – sausakimšame autobuse, gatvėje, parduotuvėje čiupinėjant prekes, diskotekoje, net penkių žvaigždučių viešbutyje. Mat ant pagalvės ar čiužinio utėlė naujo šeimininko gali laukti net kelias savaites. Ypač puiki terpė utėlėms plisti – mokyklos ir darželiai.
„Skaitydami, piešdami, žaisdami vaikai glaudžiasi galvomis, prieš kūno kultūrą drabužius neretai sumeta į krūvą, naudojasi vienomis šukomis ar tuo pačiu rankšluosčiu. O ką jau kalbėti apie darželinukų pietų miegą. Utėlei nušuoliuoti nuo vienos pagalvės ant kitos – vieni niekai”, – tvirtina I.Peršina.
Utėlės liga nelaikomos ir todėl valdininkų nedomina, tačiau, anot medikų, tai nėra nekalti padarėliai. Įkandus utėlei niežti, todėl oda nukasoma, į nukasytas vietas patenka mikrobų, vystosi odos pūlinės ligos. Sunkiais atvejais visa galva gali būti padengta pūlingu šašu, plaukai susivelia į kaltūną, padidėja kaklo limfmazgiai.