Jau šią žiemą į užsienį vykstantiems vaikams greičiausiai nebereikės abiejų tėvų sutikimo. Vaikų teises ginančios institucijos taip bando juos apsaugoti nuo nesutariančių tėvų keršto.
Šiuo metu į užsienį vykstantys nepilnamečiai per Lietuvos sieną išleidžiami tik su raštišku notaro patvirtintu abiejų tėvų sutikimu, net jeigu vienas iš jų seniai kartu nebegyvena, nesidomi vaiku ir alimentų nemoka, rašo dienraštis L.T.
Neretai šis parašas tampa kartu negyvenančio tėvo, paprastai – vyro, keršto įrankiu, ypač jei moteris vaiką nori išsivežti ilgesniam laikui.
Tuomet seniai pamirštas nuoskaudas moterys priverstos išpirkti ne vienu tūkstančiu litų, atsisakydamos alimentų ar net palikdamos buvusiam vyrui dalį savo turto.
Prieš vaikų grobimą
„Veždama vaikus esu priversta turėti vos ne 10 lapų teismo sprendimą, kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta. Kopiją pasilieka pasienis – jau turi keturias… O mano vaikai į užsienį keliavo su tėvo mirties liudijimu kišenėje…
Jau kelintą vasarą leidimą dėl vaiko kelionės į užsienį gaunu Vaiko teisių apsaugos tarnyboje.
Didelių problemų nekyla, tik reikia surinkti 5–6 pažymas – iš mokyklos, namų valdybos, migracijos tarnybos”, – tai tik kelios internete diskutuojančių moterų patirtys.
Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorės pavaduotojos Simonos Bronušienės teigimu, šia griežta tvarka buvo siekiama sudaryti kliūtis vaikų grobimui, kai tėvai tarpusavyje nesutaria ir vienas iš jų slapta išsiveža vaiką.
„Tačiau rezultatas pasiektas nebuvo. Pas mus atėjusios motinos guodžiasi, kad neranda tėvo arba šis piktybiškai vengia susitikti, ir gauna tokį leidimą iš mūsų.
Ar jos visada sako tiesą, patikrinti neturime jokių galimybių”, – teigė pašnekovė.
Atsakomybė – tėvams
Anot S.Bronušienės, pataisomis siekiama, kad tėvai patys prisiimtų atsakomybę už vaiko auklėjimą: „Norime, kad konfliktai šeimoje būtų kuo dažniau sprendžiami taikiu būdu, be dirbtinio valstybinių institucijų įsikišimo. Dabar tėvai slepiasi už privalomų dalykų, kad tik nereikėtų tartis”.
Daugiausia problemų kyla prieš 2001 m. išsiskyrusioms moterims, kai dar nebuvo nustatoma vaiko gyvenamoji vieta. Šioms moterims, ypač jeigu jos neranda bendros kalbos su buvusiais sutuoktiniais, S.Bronušienė pataria vaiko gyvenamąją vietą nustatyti teismo būdu.
Tuomet buvusio sutuoktinio balsas nebebus toks svarus ir šis nebegalės kreiptis į teismą dėl vaiko grobimo.