Aplink atominę Ignalinos elektrinę išdėstytos keturios stotys nesugeba užregistruoti visų seisminių įvykių. Nors mokslininkai vienu balsu šaukia, kad tai – bomba, pavojinga ne tik Lietuvai, bet ir kaimynams, lėšų papildomai įrangai greitai tikėtis negalima, rašo dienraštis L.T.
Specialistams ypač kelia nerimą prieš dvejus metus, rugsėjo 21-ąją, įvykęs Kaliningrado žemės drebėjimas.
„Jei tai būtų įvykę Rytuose, o ne Vakaruose, sunku pasakyti, kokios pasekmės būtų”, – prisimindama 2004-ųjų rugsėjo 21-osios įvykius kalbėjo Geologijos ir geografijos instituto Giluminės geologijos skyriaus vadovė Gražina Skridlaitė.
Tądien Kaliningrade įvyko du žemės drebėjimai, kurie buvo jaučiami ir Lietuvoje. Ne išimtis ir Ignalina. O atominė elektrinė pastatyta pavojingoje tektoninėje zonoje. Giliai po žeme, kelių ar net keliolikos kilometrų gylyje, žioji didžiuliai plyšiai. Tie plyšiai – net kelių dešimčių kilometrų gylio. G.Skridlaitė vaizdžiai pasakojo – jei įvyktų stipresnis žemės drebėjimas, plyštų ten, kur jau yra įplyšę.
Šiuo metu plyšiai suspausti, tačiau kas būtų, jei įvyktų judėjimas? To Lietuvos mokslininkai nelabai ir gali prognozuoti. Mat jie neturi pakankamai duomenų. Baisus apsileidimas – Lietuvoje šiuo metu nėra nė vienos seismologinės stoties, kai valstybės kaimynės jų turi po kelias.
Svarstė Vyriausybė
Mokslininkų pagalbos šauksmas Lietuvos Vyriausybę vis dėlto pasiekė. Prieš kelias dienas buvo svarstyta Lietuvos seisminių sąlygų įvertinimo 2007–2010 metų programa. Joje visuose pirmuose punktuose mirga Ignalinos atominės elektrinės (IAE) pavadinimas.
Prieš septynerius metus aplink elektrinę buvo įrengtos keturios stotys. Jos skirtos IAE seisminiam saugumui užtikrinti. Tačiau tam, kad IAE darbas būtų išties saugus, būtų įmanoma prognozuoti visus seisminius įvykius, anot G.Skridlaitės, reikėtų dar mažiausiai 5 ar 10 stočių visoje Lietuvoje. O didelės seismologinės stoties Lietuva išvis neturi.
Vyriausybei svarstyti pateiktoje programoje neslepiama, kad dėl techninių gedimų dažnai sutrinka įprastinis minėtų IAE stočių darbas. Dėl šių priežasčių ne visada užregistruojami seisminiai įvykiai. Lietuvos geologijos tarnybos direktoriaus pavaduotojas Jonas Satkūnas pripažino, kad IAE stotys nėra techniškai patikimos. Visi iš stočių gaunami duomenys apdorojami Lietuvos geologijos tarnyboje, tačiau dažnai pasitaiko atvejų, kad su Ignalina nutrūksta ryšys, nebūna signalo. Gaunamus signalus slopina ir IAE siurbliai, kurie įjungiami elektrinės agregatams aušinti. Ar tai pavojinga? „Galima daryti prielaidas, kad gali kilti pavojus”, – atsakė J.Satkūnas.
Žemė nerami
Nors aplink IAE išsidėsčiusios stotys yra nepatikimos, jos Kaliningrado žemės drebėjimą užfiksavo. Bet kita bėda – žemės drebėjimų yra buvę ir netoli elektrinės. Įdomus sutapimas. Prieš Kaliningrado žemės drebėjimą diena anksčiau maždaug 3–5 kilometrai nuo Didžiasalio IAE seisminė stotis užregistravo seisminį įvykį. 2001-ųjų rugsėjo 4-ąją viena IAE seisminė stotis taip pat užfiksavo žemės drebėjimą. Jo židinys buvo apie 80 kilometrų nuo stoties.
Deja, dėl nepatikimos aparatūros mokslininkams pritrūko duomenų, kad ištirtų šį įvykį. Jų tvirtinimu, seisminio signalo forma labiau atitiko tektoninį įvykį. Tai dar kartą patvirtino teiginį, kad IAE pastatyta nesaugioje zonoje.
Lietuvoje įrengti didelę seismologinę stotį planuojama tik 2008 metais. Tam reikia tik 400 tūkstančių litų. Tik tuomet bus galima parengti ir seisminio pavojingumo žemėlapį.