Planuojama kurti registrą, kuriame bus fiksuojama ne tik mirties priežastis, bet ir tai, kokiomis lėtinėmis ligomis žmogus sirgo
Statistinius duomenis apie Lietuvos gyventojų mirčių priežastis šiuo metu kaupia ir analizuoja Statistikos departamentas. Kitose šalyse šis darbas patikėtas sveikatos informacijos specialistams. Tai padaryti planuojama ir Lietuvoje.
Jau parengtas Žmogaus mirties ir kritinių būklių įstatymo papildymo įstatymas, kuris šioje srityje numato nemažai naujovių. Viena iš jų – registruoti ne tik tai, nuo ko žmogus mirė, bet ir kokiomis lėtinėmis ligomis sirgo. Tokie duomenys labai praverstų priimant sveikatos politikos sprendimus ir skirstant finansinius resursus.
Neturėdami patikimos ir tikslios informacijos sveikatos politikai, svarstydami, kaip paskirstyti lėšas, kokias programas ir projektus finansuoti, kam suteikti prioritetą, neretai buria iš kavos tirščių. Tai sudaro palankias sąlygas manipuliuoti statistika, kas vis dar dažnai pasitaiko.
Kaupti Lietuvos gyventojų mirties priežasčių registrą numatyta pavesti Sveikatos informacijos centrui, veikiančiam prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Jo specialistai šią informaciją analizuotų medicininiu aspektu.
„Mirties priežastis yra pagrindinė ir pati patikimiausia sveikatos informacija. Ji ypač svarbi dėl to, kad leidžia lyginti atskirų šalių duomenis. Statistikos departamentui pasiūlius, šią funkciją ketiname perimti mes”, – teigė Sveikatos informacijos centro direktorė Aldona Gaižauskienė.
Ji tikina, kad žmogaus sveikatą lemia labai daug veiksnių. Tam, kad galėtume įvardyti pagrindinius, prioritetinius, reikia gilios analizės. Analizuoti įmanoma tik turint išsamią informaciją, be to, tai turi daryti kvalifikuoti specialistai, nes tai yra sudėtingas, analitinis darbas.
Reikalingi teisės aktų pakeitimai jau parengti, jie turėjo būti svarstomi ir priimti šio rudens Seimo sesijoje. Tačiau dėl didelio apkrovimo šis darbas atidėtas pavasario sesijai. „Dėl to, matyt, bent pusmetį nusikels ir mirties registro steigimo darbai, kuriuos planuota pradėti jau kitų metų pradžioje”,- apgailestauja pašnekovė.
Pasak Sveikatos informacijos centro vadovės, iki šiol Lietuvoje patikimos sveikatos informacijos kaupimui, analizei nebuvo skiriama pakankamo dėmesio. Kitose Europos Sąjungos valstybėse, o ypač Skandinavijos šalyse, sveikatos informacija yra laikoma labai svarbia formuojant visuomenės sveikatos politiką. Jos jau daugelį metų turi mirties priežasčių registrus ar duomenų bazes, jose kaupia daug informacijos.
„Pavyzdžiui, mirus žmogui, jo mirties liudijime konstatuojama ne tik tai, kokia liga tai lėmė, bet fiksuojami ir gretutiniai susirgimai, tam neturėję tiesioginės įtakos, pavyzdžiui, lėtinės ligos, kuriomis jis sirgo. Senėjant populiacijai tokia informacija darosi vis aktualesnė ir svarbesnė”, – pastebi A.Gaižauskienė.
Medikams tai atveria naujas galimybes interpretacijai, apibendrinimui. Sakykime, jei žmogus sirgo onkologine liga, o mirė nuo širdies ir kraujagyslių susirgimo, galima daryti tam tikras išvadas, kad viena liga galbūt provokavo kitą ir panašiai. „Išsamesnė ir platesnė informacija apie gyventojų sergamumą labai pravers planuojant paslaugų apimtis, skirstant lėšas, rengiant profilaktines programas”, – aiškina Sveikatos informacijos centro vadovė. Jos teigimu, Latvija tokį registrą turi jau seniai – registruoja ne tik pagrindinę mirties priežastį, bet ir kitus duomenis apie mirusiojo sveikatą. Estai taip pat artimiausiu metu planuoja tai pavesti Sveikatos apsaugos ministerijos padaliniams.
Kai bus patvirtintos ir priimtos įstatymų pataisos, dar reikės parengti poįstatyminius aktus, kuriuose bus numatyta, kokia apimtimi bus dirbamas šis darbas, kiek lėšų prireiks jam finansuoti. Planuojama, kad reikės investicijų naujoms informacinėms technologijoms, gali tekti įdarbinti daugiau specialistų.