Lietuvos piliečiai Rusijoje slapstosi nuo persekiojimo dėl kriminalinių nusikaltimų. Rusijos gyventojai plūsta į Lietuvą, ieškodami užuovėjos nuo karo Čečėnijoje.
Rusija neišduoda 1941-ųjų birželio Rainių budelių, čia slapstosi 1991 metų sausio 13-osios nusikaltimų organizatoriai, pasiuntę tankus traiškyti beginklius žmones. Prieglaudą Rusijoje rado „omonininkai”, sušaudę Medininkų pasieniečius ir muitininkus 1991-ųjų vasarą.
Rusija greičiausiai priglaus ir Viktorą Uspaskichą, įtariamą finansinėmis machinacijomis Lietuvoje.
Karo nublokšti
Karas Čečėnijoje atvijo į Klaipėdą 54 šio krašto gyventojus.
Pasak Klaipėdos miesto socialinės paramos centro direktorės Dianos Stankaitienės, uostamiestyje gyvena 17 šeimų – 55 užsieniečiai, turintys humanitarinį statusą, ir vienas pabėgėlis, kuris gavo prieglobstį dėl politinių motyvų.
„Beveik visi jie yra čečėnai, tik vienas – armėnas. Sąvoka „humanitarinis statusas” – neoficiali. Taip mes vadiname užsieniečius, kurie čia gyvena, nes jų tėvynėje yra grėsmė gyvybei dėl karo. Jiems suteikiama teisė metus gyventi Lietuvoje ir galimybė kasmet pratęsti šį laiką, kol įvykdys integracijos programą ir galės gyventi šalyje nuolat”, – sakė direktorė.
Anot jos, pabėgėlio statusas nuo humanitarinio skiriasi tuo, kad pabėgėlis iškart gauna teisę gyventi Lietuvoje penkerius metus.
„Vienintelis užsienietis Klaipėdoje, turintis pabėgėlio statusą dėl politinių motyvų, taip pat yra iš Čečėnijos”, – sakė D.Stankaitienė.
Per pastaruosius metus iš Klaipėdos išvyko dvi šeimos ir viengungiai vyrai – iš viso 12 asmenų, kurie nepanoro integruotis į visuomenę.
„Jų likimas nežinomas. Gal tie žmonės jau yra užsienyje?” – spėliojo direktorė.
Milijonas – bėgliams
Valstybė pabėgėliams, gyvenantiems uostamiestyje, kasmet skirdavo nuo 300 tūkst. iki 180 tūkst. litų.
„Anksčiau buvo skiriamos didesnės sumos, kai jie gaudavo visas paramos rūšis. Dabar sumos mažėja. Miesto biudžetui pabėgėlių išlaikymas nekainuoja”, – tvirtino direktorė.
Anot Ruklos pabėgėlių priėmimo centro Integracijos skyriaus vedėjos Beatričės Bernotienės, Lietuva per metus išleidžia apie milijoną litų pabėgėlių integracijai ir pašalpoms.
Vienam pabėgėliui per mėnesį yra mokama 148,5 lito pašalpa. Jei pabėgėliai turi vaikų iki trejų metų, per mėnesį dar pridedama po 50 litų už kūdikį.
„Šiemet dar nė viena prieglobstį gavusi šeima nesusilaukė vaikų. Jei gimsta kūdikis, mokama vienkartinė tūkstančio litų pašalpa”, – sakė D.Stankaitienė.
Anot jos, pabėgėliams skiriama vienkartinė trijų tūkstančių litų parama įsikurti ir metus apmokamos būsto nuomos ir komunalinės išlaidos.
Paramą gali tęsti
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje veikia komisija, kuri įvertina pabėgėlių norą integruotis ir nusprendžia, ar teikti paramą praėjus metams.
„Visos paramos rūšys skiriamos metams, ji pratęsiama trims mėnesiams ar pusmečiui, priklausomai nuo to, ar asmenys siekė integruotis į visuomenę”, – paaiškino socialinės paramos centro direktorė.
Dėl tolesnės paramos apsisprendžiama atsižvelgus į tai, ar pabėgėliai lankė lietuvių kalbos kursus, ar išlaikė kalbos egzaminą, ar buvo registruoti darbo biržoje, ar aktyviai ieškojo darbo, ar įsidarbino.
„Jei vaikus augina vieniša motina arba daugiavaikė šeima, dažniausiai paramos laikas pratęsiamas. Jei vienišas vyras, tai paramos nebegauna – išimtis liga, dėl kurios negali susirasti darbo”, – pasakojo direktorė D.Stankaitienė.
Bėgo nuo diktatūros
Šiuo metu Lietuvoje gyvena apie 30 asmenų, turinčių pabėgėlio statusą.
Ar jį suteikti, sprendžia Migracijos departamentas.
Pasak šio departamento Prieglobsčio reikalų skyriaus vedėjo pavaduotojo Gintaro Valiulio, 2005-aisiais pabėgėlio statusas buvo suteiktas 15 Rusijos Federacijos piliečių, 2006-aisiais pabėgėlių statusas buvo suteiktas aštuoniems Rusijos Federacijos piliečiams ir trims Baltarusijos piliečiams.
Pabėgėlis – užsienietis, kuris dėl patirto persekiojimo savo valstybėje arba dėl baimės patirti tokį persekiojimą negali naudotis savo šalies gynyba.
Toks persekiojimas turi būti susijęs su rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei ar politiniais įsitikinimais.
Per pastaruosius dvejus metus Migracijos departamentas priėmė 55 sprendimus nesuteikti prieglobsčio Lietuvoje, iš kurių 25 sprendimai buvo priimti šiais metais.
Per pastaruosius dvejus metus daugiausiai prieglobsčio prašymų Lietuvoje pateikė Rusijos Federacijos, Afganistano ir Nigerijos piliečiai.
Anot G.Valiulio, didžiausias prieglobsčio prašytojų Lietuvoje skaičius per pastaruosius dvejus metus buvo iš Rusijos Federacijos, 2005-aisiais – 86, o iki 2006-ųjų rugsėjo 1-osios – 46 asmenys.
„Dėl nestabilios padėties bei karinių veiksmų pietinėse Rusijos respublikose, ypač Čečėnijos Respublikoje, didžiausi prieglobsčio prašytojų srautai iki šiol – iš Rusijos Federacijos”, – sakė vedėjo pavaduotojas.
Priebėga – nusikaltėliui
G.Valiulis prisiminė vienintelį atvejį, kai pabėgėlio statusas buvo suteiktas Rusijos piliečiui, laukusiam ekstradicijos, – tai yra išsiuntimo į savo šalį už nusikaltimą.
Tačiau dėl pabėgėlių duomenų apsaugos G.Valiulis nesutiko šį įvykį komentuoti išsamiau.
Palygindamas V.Uspaskicho, kuris prašo prieglobsčio savo tėvynėje, atvejį vedėjas sakė, kad Migracijos departamentas nėra gavęs prašymų dėl prieglobsčio iš lietuvių tautybės užsieniečių.