Kilus Fredos miestelio skandalui, Kauną valdančios koalicijos politikai kratosi atsakomybės
Kauno konservatoriai vakar tikino, kad prieš dvejus metus balsuodami už miesto Tarybos sprendimą, kuriuo remiantis įsigytos Fredos miestelio gatvės ir šaligatviai, nežinojo, kad jose nėra paklotas asfaltas. „Aiškinamajame rašte buvo parašyta, kad paklota danga. Tai suklaidino mus”, – tvirtino Tėvynės sąjungos frakcijos seniūno pavaduotojas Marijus Panceris.
Partijos kolegos neinformavo?
Kartu su liberalcentristais ir krikščionimis demokratais konservatoriai sudaro valdančiąją daugumą. Nuo kadencijos pradžios būtent Tėvynės sąjungos atstovui patikėtas mero pirmojo pavaduotojo postas. Tuo metu, kai Savivaldybė sutiko įsigyti Fredos miestelio gatves, vicemeru dirbo Seimo narys Kazimieras Starkevičius, kurį vėliau pakeitė partijos kolega Antanas Adolfas Balutis. Mero pirmasis pavaduotojas atsakingas už su miesto ūkiu susijusius klausimus.
Paklaustas, ar jų partijos kolega neinformavo, kad Fredos miestelio gatvėms žadama atseikėti milijonines sumas, frakcijos seniūnas Andrius Kupčinskas kalbėjo užuominomis.
„Kai diskutuojame, pasitikime kolegomis. Šiuo atveju mes nebuvome perspėti. Tačiau blogiausia, kad apie visus niuansus mūsų neperspėjo Savivaldybės administracijos atstovai. Tenka pripažinti, kad valdininkai tarsi šokdina Tarybą, nepateikdami visos informacijos”, – tvirtino A.Kupčinskas.
Skandalingos informacijos gali padaugėti
Konservatoriams kilo įtarimų, kodėl tik dabar paviešintos dar kovą patvirtintos Vidaus audito skyriaus išvados dėl Fredos miestelio. „Taip pat kyla abejonių, kodėl nebuvo vertinama tuometinio Savivaldybės administracijos direktoriaus Giedriaus Buinevičiaus veikla. Po pusės metų administracinės atsakomybės jis jau išvengs. Galbūt dėl to ir buvo delsiama?” – spėliojo Tėvynės sąjungos frakcijos seniūnas.
Jam taip pat kilo abejonių ir dėl Vidaus audito skyriaus veiklos viešumo. „Savivaldybės kontrolierius nuolat atsiskaito Kontrolės komitetui. Tuo tarpu Vidaus audito skyriaus veikla nėra viešinama. Galbūt artėjant rinkimams vėl bus paviešinta kokia nors skandalinga informacija? Mūsų nuomone, Savivaldybės administracija turėtų samdytis nepriklausomą audito kompaniją”, – sakė A.Kupčinskas.
Laukiama etikos sargų verdikto
M.Panceris atkreipė dėmesį, kad šioje istorijoje blogiausia, kad Fredos miesteliui buvo sudarytos išskirtinės sąlygos. „Jeigu miesto Taryba nuspręstų remti privačius kvartalus, tai derėtų daryti proporcingai. Kaune statoma ir daugiau naujų gyvenamųjų kvartalų”, – sakė politikas.
Skandalas dėl Fredos miestelio kilo, kai paaiškėjo, kad jam per dvejus metus iš Lietuvos automobilių kelių fondo atseikėta 2,6 milijono litų. Visi darbai atlikti neturint patvirtinto projekto ir statybos leidimo. Dalis lėšų galėjo būti panaudota ne pagal paskirtį. Su Fredos kvartalą statančia bendrove „Beržuole” siejamas miesto Kauno mero Arvydo Garbaravičiaus klasės draugas, Tarybos narys liberalcentristras Arvydas Žilevičius.
Kauno meras užvakar kreipėsi į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją, kad būtų išsiaiškinta, ar buvęs klasės draugas nesupainiojo viešųjų ir privačių interesų. A.Garbaravičius vakar taip pat sudarė darbo grupę, kuri įpareigota išsiaiškinti skandalo aplinkybes.