Valymo misiją atlikusios žuvys tapo galvos skausmu

Visą vasarą nerimavę, kad vietos žvejai mėgėjai išgaudys į Kalniečių parko tvenkinį suleistus kilograminius baltuosius amūrus, aplinkosaugininkai dabar svarsto, kaip šių žuvų atsikratyti

Gelbėdami Kalniečių tvenkinį nuo sparčiai želiančių žolių Kauno aplinkosaugininkai vėlyvą pavasarį į vandens telkinį suleido apie 100 kilogramų augalais besimaitinančių baltųjų amūrų. Iš Kintų žuvininkystės ūkio už 2 tūkst. litų nupirktos žuvys per vasarą nuo želdinių išvalę beveik visą tvenkinį priaugo nemažai svorio, tapo gerokai riebesnės, net atlaikė brakonierių atakas. Tačiau ėdrūnės jau pradėjo kelti nerimą specialistams – baltiesiems amūrams sunaikinus likusią tvenkinio augmeniją aplinkosaugininkai būtų priversti jas maitinti.

„Ne, tikrai neleisime jų žvejoti ir valgyti, nors ir sako, kad šios karpinių šeimos žuvys, galinčios išaugti net iki 20 kilogramų, yra skanios”, – juokavo Kauno savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Marija Stanikūnienė. Pasak jos, žuvys savo misiją atliko – tvenkinyje aukštesnioji žolinė augmenija jau suryta, taigi vandens telkinys yra švarus. Tačiau tolesnis žuvų likimas dar nėra aiškus. Pasak Stanikūnienės, nerimą kelia artėjanti žiema. Ar žiemoti tvenkinyje paliktiems baltiesiems amūrams nepradės po ledu trūkti deguonies? Jo ne kartą jau trūko šią karštą vasarą. „Teko prašyti bendrovės „Kauno švara” pagalbos ir dukart lėtai pildyti tvenkinio vandenį, taip jį prisodrinant deguonies, kad žuvys neuždustų”, – sakė valdininkė.

Nuo brakonierių saugotos žuvys dabar tiesiog užvaldė tvenkinį. Jų čia yra per daug. LŽ kalbintos mamos ir senelės, drauge su mažyliais ateinančios lesinti ančių, sako, kad paukščiai lieka alkani, mat visą lesalą akimirksniu suryja žuvys. Kauniečių pasirinkti baltieji amūrai yra šiltavandenės žuvys. Kuo šiltesnis vanduo, tuo jos aktyvesnės ir ėdresnės. Aplinkosaugininkai pripažįsta, kad į juos kreipėsi ne vienas asmuo ir klausė, kur šių žuvų galima įsigyti, mat pamatę jų veiklos rezultatus, daugelis privačių vandens telkinių savininkų suprato, kad žuvys yra „dvigubo naudojimo” – išvalo tvenkinį, o vėliau gali tapti skaniu patiekalu. Beje, baltaisiais amūrais išvalytas ne vienas šalies vandens telkinys, kauniečiai čia nėra pionieriai.

Šiuo metu Kauno aplinkosaugininkai ieško geriausio sprendimo, kaip išgelbėti baltuosius amūrus. Vargu ar iš miesto biudžeto bus skirta lėšų šių žuvų gelbėjimo akcijai. Tačiau Stanikūnienės teigimu, šiuo metu pradėtas valyti Vytauto Didžiojo universiteto botanikos sodo tvenkinys, kuriame po mechaninio dumblo valymo sparčiai pradeda želti žolės. Ar baltieji amūrai bus perkelti į botanikos sodą, paaiškės netrukus, tačiau galimybių, kad ant Kalniečių mikrorajono gyventojų stalų pradės garuoti tik ką kaimynystėje sužvejotų dručkių kepsniai, tikrai nėra.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Aplinkosauga su žyma , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.