Jei esate „LT United” gerbėjai, tikrai žinote, kuriame banke laikyti pinigus ir kurią kavą gerti. Jei jums patinka Algis Ramanauskas, nekyla klausimų, kurias picas užsisakyti į namus.
Kuriuos ledinukus čiulpti, mielai nurodys Vudis, „Skamp” padės išsirinkti mobiliojo ryšio tinklą, o „InCulto” – interneto paslaugų teikėją.
Tereikia turėti daug mėgstamų muzikantų, sekti jų pavyzdžiu, ir daug gyvenimo pasirinkimo kančių iškart at-kris. Bent jau tokią idėją lengvatikiams perša nesuskaičiuojami reklaminiai klipai, kuriuose šypsosi, raitosi ir maivosi lietuviškos scenos šviesuliai.
Žinoma, ne už dyką. Muzikantų dainos ir įvaizdis – perkamas ir parduodamas dalykas. Vieniems tai patinka. Kiti už tai dainininkus kartais vadina parsidavėliais ir neapsisprendžia – rodyti ištikimybę jų reklamuojamiems produktams ar ne. Ne, rimtai, ką daryti, jei dievinate „Raketą”, bet jums visiškai neskanūs jų pavadinimu pakrikštyti ledai?
Televizoriuje kelis kartus per dieną pasižiūrėjus, kaip mielai mūsų mylimos žvaigždės bando „iškišti” vieną ar kitą produktą, gali susidaryti įspūdis, jog dėl šio užsiėmimo jos gali nusipirkti namus arba bent jau 12 kartų per metus atostogauti užsienyje.
Ar tikrai? Kai paklausi apie piniginės reikalus, dainininkai dažniausiai praranda iškalbą ir pradeda užsikirtinėti. Bet panašu, kad pavydėti jiems nelabai verta. Tiesą sakant, pasidomėję, ką už vaipymąsi reklamoje gauna Lietuvos žvaigždės, likome šiek tiek nusivylę.
Trumpa paskaita apie žvaigždes ir reklamą. Pasaulinio garso įžymybėms tai – rimtas papildomas pajamų šaltinis (kuris kai kuriais atvejais net didesnis už pagrindinį uždarbį).
Vienas ar keli milijonai JAV dolerių už tai, kad Holivudo aktorius ar muzikos žvaigždė rimtu veidu pasigirs naudojantis tam tikrus skutimosi peiliukus, geriantis kokį nors gėrimą ar vairuojantis savo mėgstamiausią automobilį – visiškai normalu.
Kiek mažiau reikia mokėti už dainos panaudojimą reklaminiame klipe – pavyzdžiui, legendinės grupės „Queen” dainos atkarpą sugebėjo savo reklamai „išsinuomoti” net Lietuvos bendrovė „Audimas”. Užtat Lietuvos žvaigždžių įkainiai kur kas kuklesni. Žinomam muzikos grupių prodiuseriui Gintarui Bendžiui gandai apie iš reklamos dainininkų susižeriamus milijonus (ar bent jau šimtus tūkstančių) kelia juoko priepuolius: „Daug kas įsivaizduoja, kad dainininkas, nusifilmavęs reklaminiame klipe, jau gali nusipirkti automobilį „Bentley”. O realybė tokia, kad geriausiu atveju jis gaus pakankamai pinigų pirmam įnašui už naują opelį.
Anksčiau atlikėjai galėdavo gauti didesnius pinigus nei dabar. Grupė „Junior” už džinsų reklamą yra gavusi kelias dešimtis tūkstančių litų. Šiais laikais gauti tokius pinigus jau sunku”. Už kiek reklamai gali parsiduoti neseniai išgarsėjusi grupė, kurios daina yra labai populiari ir niūniuojama visos Lietuvos?
Atsakymas, kurį išgirdome iš Gintaro, neįkvepia: „10 tūkst. Lt jau būtų neblogas pasiekimas. Tai pinigai, kurių užtektų tik pirmojo albumo įrašams. Ir vis tiek dar reikėtų pridėti iš savo kišenės. Jau esu sakęs, kad, norint pradėti karjerą ir minimaliai „prasukti” savo pavadinimą Lietuvoje, reikia bent 40-50 tūkst. Lt”.
Kas kita – atlikėjai, kurių vardai Lietuvoje žinomi jau daug metų. Jų „svoris” didesnis, bet vis tiek ne toks, kad reklamos uždarbio užtektų, pavyzdžiui, butui Vilniuje.
„Jei už konkrečios bendrovės ar produkto reklamai parduotą grupės įvaizdį gautum 50 tūkst. Lt, tai jau būtų labai daug. Bet tokius pinigus gali gauti tik keletas Lietuvos atlikėjų. Prie jų priskirčiau ir „Mango”, – prasitarė G.Bendžius.
Anot jo, verslininkai reklamai mieliau renkasi atlikėjus, kurie ne vienerius metus yra scenoje. Tokių muzikantų įvaizdis susiformavęs, o elgesys prognozuojamas. Pavyzdžiui, labai svarbu, kad atlikėjas, reklamuojantis produktą, neprikrėstų kvailysčių ir neįsiveltų į nemalonius skandalus, nes tai kenktų ir jo reklamuojamam produktui.
„Yra buvę net tokių atvejų, kai dainininkas reklamavo prekę, o vėliau prisipažino jos nemėgstantis. Tokių atlikėjų reklamos kūrėjai, žinoma, paskui vengia”, – sakė G.Bendžius.
Toliau – dar įdomiau. Pasirodo, pinigų, kurie skiriami už parsidavimą reklamai, atlikėjai dažnai net nepačiupinėja.
Geras pavyzdys – „Tele 2” paslaugas reklamavęs Amberlife’as. Jį kompanija parėmė keliomis dešimtimis tūkstančių litų, tačiau dainininko banko kortelėje šie pinigai nepasirodė – pagal susitarimą, šiomis lėšomis „Tele 2” apmokėjo jo dainos „In Your Eyes” įrašus ir dar keletą dainininko karjerai reikalingų pirkinių.
„Jeigu už mūsų globojamų atlikėjų reklamą gautus pinigus tiesiog imtume ir pravalgytume ar išleistume malonumams, mūsų kompanijos veikla būtų seniausiai nutrūkusi”, – iš MŪSŲ naivumo juokėsi G.Bendžius.
Keleto populiarių atlikėjų vadybininkas Vaidas Stackevičius irgi gali pateikti tokių pavyzdžių – grupės „Lemon Joy” naujausią albumą parėmė technikos gamintojai „Panasonic”, tačiau šie pinigai taip pat subyrėjo į disko leidimo išlaidas.
Tiesa, ir savo reklamoje „lemonus” ši kompanija panaudojo originaliu būdu – nėra jokio reklaminio klipo su grupės daina, tačiau kompaktiniame diske yra „Lemon Joy” nuotraukų, kurios buvo padarytos „Panasonic” fotoaparatu.
Dainininkės Jurgos Šeduikytės fotografijos tapo prekybos centre „Europa” parduodamų drabužių kolekcijų pristatymu, tačiau mainais Jurga gavo ne pinigų, o tam tikrų jai naudingų „paslaugų”.
Tais laikais, kai dar nebuvo labai populiari ir žinoma, Jurga televizijos klipe ragino pirkti priemones nuo spuogų, tačiau tai – jau senos istorijos. Šiais laikais romantiškosios atlikėjos įvaizdis nekainuotų pigiai. Tačiau net ir už didelius pinigus ji sutiktų reklamuoti ne viską. „Reklamuoti prezervatyvus Jurgai tikrai netiktų. Bet, pavyzdžiui, puikiai įsivaizduoju ją kosmetikos reklamoje”, – sakė V.Stackevičius.
Nepasitenkinę tokiais atsakymais, knaisiojomės toliau. Jūsų dėmesiui – keletas (nelabai atvirų) pasakojimų apie didelių bendrovių reklamos pinigus žarstančias žvaigždes.
„LT United”
Prieš Euroviziją jiems pinigų nenorėjo duoti beveik niekas. Po Eurovizijos su pinigų maišais paskui Andrių Mamontovą & Co irgi niekas nelakstė, tačiau pasiūlymų parsiduoti reklamai atsirado. Kol kas grupė priėmė du iš jų. Bankas „DnB Nord” grupės dainą „We Are The Winners” panaudojo savo reklamos klipuose ir parėmė šio kūrinio singlo išleidimą.
Apie pinigus, kuriuos bankas pervedė grupei, kalbama miglotai, bet galima suprasti, kad ši suma siekia kiek daugiau nei pusę pinigų, kuriuos „LT United” buvo surinkę pasirengimui Eurovizijai. Kitaip tariant, turėtų viršyti 50 tūkst. Lt.
Šie pinigai kol kas valdomi „LT United” kasos, iš kurios padengiamos įvairios grupės išlaidos – pragyvenimas kelionių metu, koncertams reikalingi instrumentai.
„Galbūt vėliau tam tikrą lėšų dalį gaus kiekvienas grupės narys – tai dar spręsime”, – tvirtino grupės vadybininkas V.Stackevičius.
Kavos „Aroma Energy” reklamoje taip pat skamba „LT United” dainos ištrauka, o Arnoldas Lukošius įspūdį sutvirtina savo šokio fragmentais, parašu ir fraze „Rekomenduoju”.
Už šią reklamą pinigų gavo ir „LT United”, ir atskirai A.Lukošius. Už gautą honorarą Arnoldas, anot vadybininko, „naujo automobilio nenusipirktų, bet dėvėtą – taip”.
„Skamp”
Kosmopolitiškiausia Lietuvos grupė reklamavo „Utenos trikotažo” drabužius, „Tele 2” mobilųjį ryšį ir dar ne vieną produktą.
Grupės narys Viktoras Diawara yra prisipažinęs, kad iš reklamos gautos lėšos – svarbus „Skamp” veiklos finansinis variklis.
„Mes žinome savo vertę ir grupės vardo neparduodame pigiai. Šiais pinigais galime susimokėti už keliones, įrašus užsienyje. Jų tikrai nepravalgome”, – MUMS yra sakęs Viktoras.
„Tele 2” savo reklamai „Skamp” narius yra pasitelkę net du sykius – nedažnas atvejis Lietuvos versle.
Antrąjį sykį „Skamp” už dalyvavimą reklaminėje kampanijoje gavo sumą, kurios, anot grupės atstovų, „per dešimt koncertų tikrai neuždirbsi”. Žinodami, kad tokio lygio atlikėjų honoraras už vieną koncertą paprastai siekia 2-4 tūkst. Lt, paskaičiuokite patys. Ir spręskite, daug tai ar mažai.
„Mango”
Seniausiai gyvuojanti Lietuvos merginų grupė prieš kelerius metus kvietė gerti „Libellos” limonadą, o vėliau bendrovė „Ingman Ledai” grupės pavadinimą „pasiskolino” naujai ledų rūšiai.
Už šį bendradarbiavimą grupė gavo neatskleidžiamą pinigų sumą, tačiau vadybininkas G.Bendžius neslepia, kad dainininkės gavo nedidelę šių lėšų dalį. „Pinigus investuojame į projektus. Pavyzdžiui, šiuo metu ruošiamės įrengti pastatą, kur mūsų globojami atlikėjai galėtų repetuoti – tai apsimoka labiau nei tokias patalpas nuomotis.
Sakykime, laisvų pinigų vadybos kompanijos ir atlikėjų reikmėms iš tokių sandorių lieka maždaug 20 procentų”.
„InCulto”
„Zebra” internetą televizoriaus ekrane ir reklaminiuose skelbimuose šlovinantis Jurgis Didžiulis atvirai prisipažįsta, kad nėra didelis reklamos verslo entuziastas. „Tikrai nesu reklamos vergas. Nėra taip, kad pirkčiau daiktą tik dėl to, jog jį kas nors gerai išreklamavo.
Man mieliausia viešumoje būti kaip menininkui, o ne kaip reklamos veidui. Bet jei kas nors už mano įvaizdį nori mokėti – kodėl ne?”
Pats Jurgis net kiek skeptiškai vertina žvaigždes, kurios parsiduoda reklamai. Bet nemano, kad jam pačiam toks uždarbiavimas kenkia: „Kiek girdėjau atsiliepimų, žmonėms patinka matyti mane reklamoje. Jei būčiau pasaulinė žvaigždė, gal manyčiau, kad filmuotis reklamoje nėra gerai”.
Iš reklamos užsakovų Jurgis gavo sumą, su kuria galima „ramiai gyventi porą mėnesių” arba surengti „gerą Kalėdų šventę”.
Anksčiau „Bitės” paslaugas reklamavęs Jurgis tąsyk gautus pinigus investavo į grupės veiklą – bendrovė buvo „InCulto” albumo rėmėja.
Šįsyk, kadangi „Zebra” reklamai buvo perkamas tik jo įvaizdis, dainininkas pinigus pasiliko sau ir dar neapsisprendė, kur juos išleis.
„Raketa”
Grupės „pakrikštyti” ledai rinkoje pasirodė visai neseniai. Tačiau „Raketos” narių kišenės dėl to nepasunkėjo.
„Tai – jau kitoks susitarimas, ir grupės gaunamos lėšos priklausys nuo šių ledų populiarumo”, – prasitarė G.Bendžius.
Kitaip tariant, pirkdami ledų porciją, tiesiogiai remiate grupę. Žiūrėsime, kaip seksis, bet kažkodėl knibžda įtarimai, kad „Raketa” iš šio reikalo uždirbs nelabai daug – tiesiog nepakankamai ilgai sukasi rinkoje, kad savo paslaugas įkainotų brangiai.