Vieną žmogų nušovęs, o kitą sužeidęs 33 metų iš Pasvalio rajono Saločių miestelio kilęs Giedrius Karoblis už grotų turės užtektinai laiko apmąstymams.
Penkiolikos metų nelaisvės bausmės anksčiau dar neteistas G.Karoblis sulaukė už 32 metų Rimanto Armono nužudymą bei sunkų 24 metų Gedimino Štopinio sveikatos sutrikdymą.
Kartu su G.Karobliu prieš Panevėžio apygardos teismą stojęs 33 metų jo kraštietis Dainoras Zakrys buvo kaltinamas neteisėtu didelio kiekio šaunamųjų ginklų, šaudmenų ir sprogmenų įgijimu, gabenimu ir laikymu.
Už šį nusikaltimą D.Zakrys nuteistas 2 metams laisvės apribojimo, įpareigojant nekeisti gyvenamosios vietos ir atidirbti 100 valandų nemokamų darbų.
Savo kaltę neigiantis G.Karoblis į teismo posėdžius buvo atvedamas suimtas. D.Zakrys ateidavo laisvas. Pastaruoju metu jie gyvena Vilniuje.
Neprisipažino žudęs
Sakydamas paskutinę kalbą, G.Karoblis nepamiršo priminti žmogaus teisių.
„Esu apkaltintas klaidingai. Nėra byloje jokių objektyvių įrodymų”, – skaitydamas iš lapo berte bėrė žodžius G.Karoblis.
Dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo ir nužudymo kaltu neprisipažinęs G.Karoblis sutiko su kaltinimu tik dėl vieno epizodo – neteisėto disponavimo šaunamaisiais ginklais.
„Sutinku, kad gabenau ginklus be leidimo. Tačiau mano iš Saločių vežti ginklai niekaip nėra susiję su nužudymu”, – dėstė G.Karoblis.
Baigdamas savo paskutinę kalbą, kaltinamasis priminė, kad jau beveik 2 metus praleido už grotų.
Suteikus progą paskutinį kartą pasisakyti D.Zakriui, už padarytą nusikaltimą atgailaujantis vyras prašė teismo neatimti jam laisvės.
Nors G.Karoblis ir išgirdo apkaltinamąjį nuosprendį, galutinis taškas šioje baudžiamojoje byloje greičiausiai dar nebus padėtas. Savo kaltę neigęs G.Karoblis, matyt, pasinaudos įstatymo suteikta teise ir nuosprendį apskųs aukštesnės instancijos – Lietuvos apeliaciniam teismui.
Peršovė koją
Bylą tyrusių pareigūnų manymu, nemažai sunkių nusikaltimų buvo padaryta dėl nesuprantamos konfrontacijos tarp dviejų jaunuolių grupių.
Gediminas Štopinis buvo peršautas 2002-ųjų rugpjūčio 31-ąją, kai išėjo iš alaus baro. Priėjus artyn dviem ginkluotiems vyrams, vienas jų šovė vaikinui į koją.
Nukentėjusysis atpažino tą naktį jo link ėjusius asmenis – G.Karoblį ir Arūną Paušą, kuris 2003-iųjų rudenį buvo nušautas. Kas įvykdė šią žmogžudystę, iki šiol dar neaišku.
Bylos duomenimis, abu vyrai turėjo ginklus, tačiau į G.Štopinį šovė A.Pauša.
Kaip vėliau nustatė pareigūnai, G.Karoblis ir A.Pauša konfliktavo su nukentėjusiojo broliu Mindaugu Štopiniu.
Vaikinas paliudijo, kad A.Paušos ir G.Karoblio jis buvo sumuštas, todėl brolis G.Štopinis siekė žalos atlyginimo iš smurtautojų. Tačiau vietoj to pats buvo jų sužalotas.
Nušovė prie namų
G.Karoblis neigė nužudęs anksčiau teistą Rimantą Armoną, tačiau teisėjų kolegijai nekilo abejonių, jog šį nusikaltimą įvykdė jis.
Šūviai į R.Armoną buvo paleisti 2004-ųjų lapkričio 6-ąją, apie 19 valandą. Tą nelemtą vakarą neįtardamas nieko bloga vyras išėjo į kiemą iš malkinės atsinešti malkų.
Žudikas R.Armono patykojo, kai šis grįžo į namus. Ginklo, iš kurio buvo paleisti mirtini šūviai, surasti nepavyko. Šauta buvo ne mažiau kaip 4 kartus.
Vienas žmogus prieš pat nužudymą matė R.Armono laiptinėje tamsiais rūbais vilkintį asmenį, panašų į G.Karoblį.
Ikiteisminį tyrimą atlikę pareigūnai nustatė, kad lapkričio 6 dieną G.Karoblis prašė vieno savo pažįstamo nuvežti jį į Saločius. Išvažiuojant liepė vairuotojui išsijungti mobiliojo ryšio telefoną ir neklausinėti kelionės tikslo.
Automobiliui sustojus negyvenamoje sodyboje, G.Karoblis apie 18 valandą nešinas krepšiu nuėjo į Saločius. Atgal grįžo po pusantros valandos.
Vairuotojui liepė važiuoti į Vilnių kaimo keliukais. Pakeliui paslėpė minėtą krepšį.
Patys išsidavė policijai
Lapkričio 8 dieną G.Karoblis į Saločius važiavo jau su kitu pažįstamu. Netoli Kirdonių kaimo iš pakelės krūmų jis pasiėmė ten paliktą krepšį.
Važiuojant į Vilnių jiems iškilo nenumatyta kliūtis. Kaip tyčia automobilį „Audi 80” patikrinti sustabdė policija, bet nieko įtartino nerado.
Po patikrinimo leidę važiuoti toliau pareigūnai netrukus pastebėjo, kad neatidavė automobilio registracijos liudijimo, todėl įsijungę švyturėlius ėmė vytis nuvažiuojančią „Audi 80”.
Pamatęs iš paskos su įjungtais švyturėliais atskubančią policijos mašiną G.Karoblis nesuprato, kas vyksta, ir paliepė vairuotojui sustoti ant tilto per Svalios upę. Išlipęs išmetė į vandenį vežtą krepšį.
Iš Svalios upės ištrauktame krepšyje buvo rasti du pistoletai „Valtro” su liepsnos ir garso slopintuvais bei naktinio matymo prietaisas. Šie ginklai buvo perdaryti iš šratinių pistoletų. Jų dėtuvėse rasti 9 mm kalibro „Makarov” šoviniai.
Tačiau ekspertai nustatė, kad R.Armonas buvo nušautas ne šiais rastais pistoletais.
Prokurorų manymu, G.Karoblis naktinio matymo prietaiso pagalba stebėjo R.Armoną, po to jį nušovė, o ginklą kažkur paslėpė.
Pasak pareigūnų, G.Karoblis turėjo ir motyvą nužudyti R.Armoną. Kaltinamasis buvo įsitikinęs, kad prie jo geriausio draugo A.Paušos nužudymo galėjo prisidėti R.Armonas ar jo pažįstami.
Aiškindamiesi A.Paušos nužudymo aplinkybes pareigūnai buvo įtarę R.Armoną, tačiau jo kaltės neįrodė.
Turėjo įsirengęs slėptuves
G.Karobliui teko atsakyti dėl neteisėto įgijimo ir laikymo didelio kiekio šaunamųjų ginklų, šaudmenų ir sprogmenų.
Automatas „Kalašnikov”, keli medžiokliniai šautuvai bei jų dalys, per tūkstantį vienetų įvairaus kalibro šovinių, daugiau kaip kilogramas trotilo buvo paslėpti Pasvalio rajone po žemėmis įrengtose slėptuvėse.
Prokurorams nepavyko įrodyti, kad G.Karoblis sukurstė D.Zakrį neteisėtai įgyti, gabenti ir laikyti didelį kiekį šaunamųjų ginklų, šaudmenų ir sprogmenų.
D.Zakrys buvo gavęs nepasirašytą laišką, kuriame pateiktos slėptuvių su ginklais vietos ir nurodyta juos paslėpti kitur. Vėliau paskambinęs vienas žmogus nurodė jam, kaip rasti tas vietas.
Slėptuvėse rastus ginklus ir šaudmenis D.Zakrys parsinešė prie namų.
Kadangi laiškas nebuvo pasirašytas, o D.Zakrys nepažino G.Karoblio rašysenos, kilo neaiškumų, kas jo autorius.
Neįrodžius, kad laišką siuntė būtent G.Karoblis, visos abejonės buvo vertinamos teisiamojo naudai.