Atsitiktinumas ir oro sąlygos lėmė, kad ties Pa-nevėžiu oro balionu būtų pasiektas Lietuvos rekordas.
Oreivystės centro pilotai vilniečiai 28 metų teisininkas Aurimas Vengrys ir profesionalus programuotojas 26-erių Vytautas Sviderskis praėjusį šeštadienį atvirame krepšyje karšto oro balionu pakilo į tokį aukštį, kokiame oficialiai dar nėra buvęs nė vienas Lietuvos oro balionų pilotas.
Vakar Lietuvos aeroklubo ir Lietuvos oreivių draugijos sudaryta komisija patvirtino rezultatą – 3 tūkstančių kubinių metrų tūrio oro balionas buvo pakilęs į 7212 metrų aukštį.
Vėjas pakeitė planus
A.Vengrys „Panevėžio rytui” pasakojo, kad oro baliono startas buvo numatytas Vilniaus Vingio parke.
Oreiviai laukė gero oro ir rugsėjo 16-oji pasirodė esanti tinkamiausia rudens diena skrydžiui.
Pilotai nusprendė pakilti 6 valandą ryto. Nusileidimas buvo numatytas maždaug už 100 kilometrų, ties Kaunu. Tačiau naktį prieš skrydį gautos oro prognozės privertė koreguoti planus.
Išanalizavę oro sąlygas ir sumodeliavę galimą skrydžio trajektoriją, oreiviai suprato, kad startuojant iš sostinės iškiltų grėsmė įskristi į Baltarusijos teritoriją. Todėl buvo nuspręsta kilti iš Lietuvos vidurio.
Pranešė ir karo lakūnams
Į orą pilotai šeštadienio rytą pakilo Panevėžio pakraštyje, iš šalia magistralės Panevėžys-Vilnius esančios pievos.
Oreiviai iš anksto tikėjosi pasiekti 7-8 kilometrų aukštį, todėl stebėti skrydį pakvietė Lietuvos rekordus registruojančios agentūros „Factum” atstovus.
Skrydis buvo suderintas su valstybės įmone „Oro navigacija”, Lietuvos aeroklubu ir Lietuvos oreivių draugija. Apie jį buvo informuotos šalies karinės oro pajėgos.
Su agentūra „Factum” buvo sutarta, kad skrydžio duomenys bus fiksuojami trimis prieš skrydį užplombuotais palydovinės navigacijos prietaisais (GPS). Šie prietaisai fiksavo ne tik baliono poziciją, bet ir aukštį.
Nerimavo dėl organizmo reakcijos
Iš anksto planavę rekordą A.Vengrys ir V.Sviderskis į atvirą baliono krepšį liudininkų neėmė.
Atviroje baliono pintinėje, pasak oreivių, buvo ankšta. Kylant į viršų baliono keliamoji galia mažėjo. Oreiviai turėjo gelbėjimosi parašiutus, šešis dujų balionus su 240 litrų dujų.
Kelių kilometrų aukštyje pilotams prireikė atsakiklio palaikyti ryšiui su skrydžių valdymo tarnybomis ir kitais orlaiviais, deguonies kaukių, šiltų drabužių, karštos arbatos ir įvairių priemonių slėgio permainoms įveikti.
Vyrai tikėjosi, kad jau trijų kilometrų aukštyje jiems ims stigti deguonies, o pakilus aukščiau oras atvės iki 30-35 laipsnių šalčio.
Pilotai prisipažino, jog didžiausią nerimą kėlė abejonės dėl organizmo reakcijos į retėjantį orą ir besikeičiantį slėgį bei techninės baliono galimybės.
„Alpinistai į kelių kilometrų viršukalnę kopia savaitę ir organizmas spėja aklimatizuotis, o balionu kelis tūkstančius metrų pakilome per valandą”, – sakė A.Vengrys.
Nereikėjo nei kepurių, nei pirštinių
Prieš kelionę oreiviai nemažai konsultavosi su aviacijos specialistais, medikais, stengėsi laikytis visų jų rekomendacijų.
Pasak A.Vengrio, kaip ir tikėjosi, jau pasiekus trijų kilometrų aukštį ėmė stigti deguonies, tad oreiviai nedelsdami užsidėjo deguonies kaukes. Vyrai nuolat kalbėjosi ir stebėjo vienas kito reakciją, nuolat palaikė ryšį su skrydžių valdymo tarnyba.
Iki 120 laipsnių karščio įkaitęs oro balionas spinduliavo šilumą, tad pakilę net į maksimalų aukštį pilotai nesužvarbo, prietaisai rodė tik 5 laipsnius šalčio. Oreiviams neprireikė nei kepurių, nei pirštinių, o veidui apsaugoti užteko riebaus kremo.
Nors numatytą 7 kilometrų aukštį oreiviai pasiekė per valandą be jokių nesklandumų, žinodami tokio tūrio baliono technines galimybes nusprendė leistis žemyn.
Kelionei į žemę prireikė vėl tiek pat laiko – vienos valandos. Oreiviai sėkmingai nusileido už Šeduvos, Skėnių kaimo teritorijoje, šalia kelio Panevėžys-Šiauliai.
A.Vengrys sakė, kad gražiausiai žemė atrodo iš 200-300 metrų aukščio, tuomet galima pastebėti net lauku sprunkantį kiškį, bundantį miestą.
Pakilę į kelių kilometrų aukštį oreiviai grožėjosi aušra rytuose ir dar neišsisklaidžiusia tamsa vakaruose.
Tarp Panevėžio ir Šiaulių skridusiems pilotams geriau matėsi Aukštaitijos sostinė, ji jiems pasirodė graži.
Iki pasaulio rekordo dar toli
Neoficialiomis žiniomis, iki šiol aukščiausiai iš lietuvių oro balionu buvo pakilę pilotas Donatas Stakeliūnas ir Oreivystės centro pilotas Saulius Kalašnikovas.
Jiems pavyko pasiekti 5200 metrų aukštį.
Pasaulio aukščio rekordas, skrendant 3-4 tūkstančių kubinių metrų tūrio oro balionu, priklauso amerikiečiui Chauncey M.Dunnui. 1979 metų rugpjūčio 1 dieną jis pakilo į 16 kilometrų 154 metrų aukštį.
Absoliutus oro baliono aukščio rekordas priklauso Indijos pilotui Vijaypatui Singhania. Jis pernai lapkričio 26 dieną pakilo į 21 kilometro 27 metrų virš jūros lygio aukštį.