Seni įstatymai žlugdo suluošintuosius

Dėl avarijoje patirtų sunkių traumų visam gyvenimui invalide likusiai 35 metų Rasai Juodienei nepavyko iš kaltininko prisiteisti neturtinės žalos atlyginimo.

40-mečiam Artūrui Šusterovui plačiai atverti piniginės nereikės, nes tuomet, kai įvyko kraupi avarija, galiojęs Civilinis kodeksas nenumatė tokios galimybės. Iš vyro buvo priteistos tik sunkias traumas patyrusios moters gydymui išleistos lėšos. Iš viso – 7 tūkstančiai 650 litų.

Savo ieškinyje R.Juodienė prašė iš atsakovo A.Šusterovo priteisti pusę milijono litų dėl sveikatos sužalojimo padarytai neturtinei žalai atlyginti, tačiau šis prašymas buvo atmestas.

Šią civilinę bylą nagrinėjo Panevėžio apygardos teismas.

Kraupi eismo nelaimė, kurios padarinius jauna moteris jaus visą savo likusį gyvenimą, įvyko ankstų 1999-ųjų spalio 31-osios rytą. Du automobiliai susidūrė 18-ajame kelio Trakai-Vilnius kilometre esančioje sankryžoje.

Į Gariūnus važiavusios R.Juodienės vairuojamo automobilio „VW Transporter” nepraleido iš šalutinio kelio išsukęs „VW Passat”, prie kurio vairo sėdėjo A.Šusterovas.

Įvykus susidūrimui, R.Juodienė buvo sunkiai sužalota. Nuo patirtų traumų moteris nebevaldo apatinės kūno dalies, nuolat prikaustyta prie lovos, invalido vežimėlio. Ji tapo suluošinta visam gyvenimui.

Tačiau dėl šios avarijos A.Šusterovui neteko stoti prieš teismą, nors jis ir buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. 1999-ųjų gruodžio 31 dieną susitaikius su nukentėjusiąja, jam baudžiamoji byla buvo nutraukta.

Pagal susitaikymo protokolą A.Šusterovas atlygino R.Juodienei turėtas gydymo išlaidas. Be to, buvo sutarta, jog kas mėnesį A.Šusterovas jai mokės po 300 litų.

Kaltininkas lyg ir aiškus

Beveik dvejus metus A.Šusterovas laikėsi susitarimo ir mokėjo sutartą pinigų sumą. Tačiau nuo 2001-ųjų spalio 1 dienos nustojo mokėjęs žalos atlyginimą ir ėmė ginčyti susitarimą.

Tuomet R.Juodienė ir kreipėsi su ieškiniu į teismą. Dėl avarijoje patirtų traumų visiškai neįgalia tapusi moteris prašė priteisti gydymo išlaidų ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisme liudijęs nukentėjusiosios vyras sakė, kad žmonai pripažinta visiška negalia. „Judėti pati negali, ją reikia nuolat prižiūrėti”, – kalbėjo jis.

Bylos nagrinėjimas užsitęsė, nes buvo atliktos kelios ekspertizės siekiant išsiaiškinti avarijos aplinkybes.

Nors A.Šusterovas ir nepripažįsta savo kaltės dėl avarijos, per kurią buvo sunkiai sužalota R.Juodienė, tačiau jo kaltė visiškai įrodyta byloje esančiais ir teismo ištirtais įrodymais.

Panevėžio apygardos teismas daro išvadą, kad avarijos tiesiogine priežastimi yra A.Šusterovo veiksmai. Staiga išsukęs sankryžoje iš šalutinio kelio į pagrindinį, nepraleido ten važiavusio mikroautobuso ir su juo susidūrė.

Kadangi dėl eismo nelaimės kaltas A.Šusterovas, jo pareiga atlyginti ieškovei padarytus nuostolius.

Atlygino tik gydymo išlaidas

Tuo metu galiojęs Civilinis kodeksas reguliavo žalos atlyginimą sužalojimo atveju, tačiau tada galiojusios teisės normos nenumatė dėl sveikatos sužalojimo neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam.

Tik nuo 2001-ųjų liepos 1 dienos įsigaliojusiame Civiliniame kodekse numatytas toks neturtinės žalos atlyginimo atvejis.

Teismo nuomone, nėra teisinio pagrindo A.Šusterovo atžvilgiu taikyti 2001-ųjų vasarą įsigaliojusio Civilinio kodekso normas dėl ieškovės sveikatos sužalojimų padarytos neturtinės žalos atlyginimo.

R.Juodienės ieškinys buvo patenkintas iš dalies priteisiant jai nuolatinės priežiūros ir slaugos, vaistų, tvarsliavos įsigijimo išlaidas – 7 tūkst. 650 litų.

Savo kaltę neigiantis A.Šusterovas tokį Panevežio apygardos teismo sprendimą jau apskundė.

Darius Krasauskas

„Panevėžio rytas”

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Justicija su žyma , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.