Beatodairiška Didžiosios Britanijos lyderio parama Amerikai kainavo populiarumą ir postą
T.Bleras, kuris į valdžią atėjo 1997 metais, pasiekęs pirmąją iš precedento neturinčių trijų leiboristų rinkimų pergalių, praėjusią savaitę buvo priverstas pažadėti atsistatydinti per vienerius metus. Jis tikisi, kad tai padės numalšinti protestus partijoje dėl jo atsisakymo nurodyti pasitraukimo datą.
Atsisveikinimas – kitų metų gegužę
Kritikai teigė, kad šita nežinomybė kenkia Leiboristų partijai, kai konservatoriai ima atsigauti prieš visuotinius rinkimus, kurie įvyks vėliausiai 2010 metais.
Televizija „Sky”, remdamasi aukštais Leiboristų partijos nariais, pranešė, kad T.Bleras po dešimties metų, praleistų premjero poste, turėtų atsistatydinti 2007 metų gegužės 4 dieną. BBC taip pat pranešė, kad ministras pirmininkas atsistatydins gegužės pradžioje.
Augant partijos kolegų susirūpinimui dėl smunkančio T.Blero populiarumo, jau atsistatydino vienas leiboristų viceministras ir septyni vyriausybės padėjėjai, prieš tai paraginę premjerą taip pat palikti savo postą. Iš pradžių buvo pranešama, kad T.Bleras postą perleis finansų ministrui ir realiausiam įpėdiniui Gordonui Braunui, tačiau dabar abejojama, ar taip įvyks.
T.Blero atsistatydinimas bus kuo išsamiausiai suplanuotas ir turi būti panašus į pramogų pasaulio žvaigždės atsveikinimo gastroles. Taip sakoma tarnybiniame rašte, kuris pateko į žurnalistų rankas. „The Daily Mirror” pranešė, kad memorandumą parengė aukšti ministro pirmininko padėjėjai.
Anot šio rašto, per paskutinius mėnesius premjero poste T.Bleras turės ne kartą kalbėti per radiją ir televiziją. Jis turės skelbti naujųjų leiboristų idėjų įtaką ir blerizmo triumfą.
Europą apkaltino antiamerikietiškumu
Praėjusią savaitę Tonis Bleras griežtai užsipuolė tai, ką vadino Europos politikų „beprotišku antiamerikietiškumu”. T.Bleras, kuris yra artimiausias JAV prezidento Džordžo V.Bušo sąjungininkas kare su teroru, sakė, jog pasauliui skubiai reikia JAV paramos sprendžiant globalines problemas.
„Būtų pavojinga, jei jie nuspręstų pakelti tiltus ir pasitraukti. Mums reikia, kad jie dalyvautų. Atvirai kalbant, antiamerikietiškas požiūris tam tikrose Europos politikos dalyse yra beprotybė vertinant pagal ilgalaikius pasaulio, kuriuo tikime, interesus”, – sakė jis.
T.Blero populiarumas sumažėjo po vyriausybę sukrėtusių korupcijos ir prasto darbo skandalų bei prieštaringų vertinimų dėl karo Irake ir bei požiūrio į Libano krizę.
Kaip ir per Irako karą, jis rėmė Vašingtoną dėl Izraelio ir Libano partizanų grupuotės „Hizbollah” konflikto, taip papiktindamas arabų šalis bei sąjungininkes Europoje, atsisakydamas paraginti tuoj pat nutraukti ugnį.
Atsakydamas JAV kritikams T.Bleras teigė, kad be amerikiečių nepavyks apsieiti. „Tikrovė tokia, kad nė vienos tų problemų, kurios mus spaudžia, negalima išspręsti ar net svarstyti be jų”, – sakė jis.
Išvadino karo kurstytoju
Sakydamas savo paskutinę kalbą metinei profesinių sąjungų konferencijai, T.Bleras praėjusią savaitę susidūrė su dideliu, bet daugiausia mandagiu pasipriešinimu jo pozicijai remti pasaulinę laisvąją rinką ir jo politikai Artimuosiuose Rytuose. Vis dėlto jo kalbą pertraukė triukšmadariai ir demonstratyvus nedidelės grupės išėjimas.
Ministrui pirmininkui pradėjus sakyti kalbą, kurioje jis ragino profesines sąjungas priimti globalizaciją, iš salės išėjo maždaug 20 delegatų, kurie nešė plakatus su užrašais „Blerą lauk!”.
„Nesu nusiteikęs sėdėti… ir klausytis karo kurstytojo”, – sakė profesinės sąjungos UNISON narys Džonas Makdermotas, kuris išėjo iš salės. Kiti delegatai laikė plakatus su užrašu „Karius lauk!”, kuris buvo užuomina apie Irake dislokuotas britų pajėgas.
Pacifistų partijai „Respect” priklausantis parlamentaras Džordžas Galovėjus prieš keletą mėnesių pareiškė, kad T.Blero žūtis per savižudžio sprogdintojo išpuolį būtų morališkai pateisinama kaip kerštas už karą Irake.
„Tai būtų visiškai logiška ir paaiškinama. Tai prilygtų nurodymui nužudyti tūkstančius žmonių Irake – kaip padarė T.Bleras”, – sakė politikas, anksčiau priklausęs Leiboristų partijai. Žinoma, šie pasisakymai sukėlė pasipiktinimą.
Pavaduotojas turėjo romaną su sekretore
Dar kovą T.Blaras pajuto spaudimą, kai leiboristai paskelbė gavę beveik 14 mln. svarų (70 mln. litų) paskolų iš 12 verslininkų. Kai kurie iš jų vėliau buvo paskirti į vietas nerenkamuose aukštuosiuose parlamento rūmuose. Netrukus ministro pirmininko pavaduotojas Džonas Preskotas prisipažino turėjęs intymių santykių su sekretore. Romanas truko dvejus metus. Tyrimas atliekamas ir dėl Dž.Preskoto ryšių su amerikiečių milijardieriumi, kuris nori atidaryti Londone kazino.
Gegužę pasigirdo signalų, kad T.Bleras pasitrauks 2007 metų viduryje, taip ir nebaigęs trečiosios kadencijos. Žinoma, greičiausiai T.Bleras netaps bedarbiu ir nenuskurs negaudamas metinės premjero apie 912 tūkst. litų algos.
Bandė gelbėti populiarumą
T.Bleras šiemet dar mėgino gelbėti savo populiarumą. Jis kartu su Dž.V.Bušu šių metų gegužę visus nustebino, kai pripažino Irake padarytas klaidas. Britų premjeras pripažino, kad darbas šalinant iš Irako armijos Sadamo Huseino partijos „Baath” narius – „debaasifikacija” – galėjo būti vykdomas geriau.
„Lengva vėl kalbėti apie klaidas, kurias galėjome padaryti. Tačiau svarbiausia priežastis, dėl kurios Irake buvo sunku, yra mūsų priešininkų pasiryžimas mus įveikti”, – tuomet sakė T.Bleras. Abu lyderiai pripažino, kad sprendimas 2003 metais įsiveržti į Iraką supriešino tarptautinę bendriją.
Šių metų birželį po savaitės atostogų Italijoje T.Bleras sumanė namo grįžti su pigių skrydžių bendrove „Ryanair”. Britų spauda ne kartą kritikavo premjerą dėl brangiau atsieinančių jo atostogų. Ankstesnės jo atostogos Italijoje mokesčių mokėtojams kainuodavo ir po 16 tūkst. svarų (apie 80 tūkst. litų). Ir šiemet jis nepersistengė – Londono oro uoste jį pasitiko limuzinas.
Kyla konservatoriai
Opozicijoje esantys jaunatviško Deivido Kamerono vadovaujami konservatoriai kelia galvą. Kaip rodo rugpjūtį atlikta „YouGov” apklausa, konservatorius remia 38 proc. rinkėjų, o ministro pirmininko Tonio Blero leiboristus – tik 31 proc. rinkėjų. Liberalų demokratų partija, kuri vienintelė iš pagrindinių partijų balsavo prieš JAV vadovaujamą karą Irake, liko trečioje vietoje – ją remia 18 proc. rinkėjų, rodo „The Daily Telegraph” paskelbti duomenys.
Geriausiu ministru pirmininku, daugumos apklaustųjų nuomone, būtų konservatorių lyderis D.Kameronas. Kitas tyrimas, kurį paskelbė dienraštis „The Guardian”, o atliko tyrimų centras ICM, parodė, kad 72 proc. respondentų mano, jog vyriausybės užsienio politika padidino teroristų Didžiajai Britanijai keliamą grėsmę. Vos vienas procentas britų mano, kad T.Blero politika Artimųjų Rytų atžvilgiu padidino šalies saugumą.