Kauno elektrinėje dėl valdžios kovojančios verslo grupės gali būti susijusios su Valstybės saugumo departamento skandalu
Skandalas Valstybės saugumo departamente (VSD) ir Kauno termofikacijos elektrinėje vykstanti verslo grupių kova dėl valdžios gali būti susiję. Arvydo Pociaus vadovaujamas VSD iki šiol neišnagrinėjo buvusio JAV ambasadoriaus Keito Smito informacijos apie tai, kad Rusija buvusios Sovietų Sąjungos valstybėse (tarp jų – ir Lietuvoje) kuria dujų pardavimo tarpininkes, kurios finansuoja vietos politikus ir taip daro įtaką. Būtent energetiką VSD Ekonominio saugumo valdyboje kuravo mįslingomis aplinkybėmis Baltarusijoje žuvęs Vytautas Pociūnas.
Negalės eksportuoti per tarpininkus
VSD skandalo fone šiuo metu Kauno termofikacijos elektrinėje (KTE) vyksta kova dėl valdžios. Tarpusavyje nesutariant „Gazprom” vadovybei, įmonės kontrolę siekia perimti UAB „Dujotekana”, valdanti tik 0,5 proc. KTE akcijų.
Kaip mano KTE vadovas Algimantas Stasiukynas, tikslas perimti kontrolę gali būti susijęs su šių metų liepą Rusijos Federacijos Dūmos priimtu Gamtinių dujų eksporto įstatymu. Pagal jį nuo 2007 metų sausio 1 d. Rusijos įmonėms draudžiama dujas eksportuoti per tarpininkus. Išimtis taikoma tik „Gazprom” antrinėms įmonėms, tarp kurių yra ir Kauno termofikacinė elektrinė. „Gazprom” valdo 99,5 proc. KTE akcijų.
„Dujotekanos” prezidentas Rimandas Stonys teigia, kad bendrovė siekia „realizuoti savo, kaip akcininko, teises”. „Į elektrinės valdybą buvo paskirti du „Dujotekanos” atstovai – aš ir Piotras Vojeika”, – sakė R.Stonys. Tačiau sprendimą dėl naujos valdybos A.Stasiukynas apskundė teismui. Kitas teismas jau du kartus atmetė prašymą naujuoju direktoriumi „Registrų centre” įregistruoti nepripažintos valdybos išrinktą Antaną Pranculį.
Tarpininką pasiūlė nupirkti
Dėl valdžios Kauno elektrinėje susikibo dvi verslo grupės – „Dujotekana” ir elektrinės operatorius „Energijos sistemų servisas”. Pastarojoje KTE vadovas A.Stasiukynas valdo 6 proc. akcijų. R.Stonys teigia, kad elektrinės operatorius tvarkosi neūkiškai ir tai esą jau aptiko pasamdyti auditoriai. Praėjusiais metais KTE pelnas sudarė 31,5 mln. litų, o operatoriaus „Energijos sistemų servisas” pelnas – 13,7 mln. litų. Didžioji dalis pastarųjų lėšų buvo skirta dividendams išmokėti.
Tačiau A.Stasiukyno neįtikina „Dujotekanos” tikslas apginti savo interesus valdant tik pusę procento akcijų. Juolab kad stambiausias akcininkas „Gazprom” iš KTE už 2005 metus gavo tik šiek tiek mažiau nei 2 mln. Lt dividendų. Jo įsitikinimu, pasinaudodama užtarėjais pačiame „Gazprom”, „Dujotekana” nori užsitikrinti ateitį, kai nebegalės perpardavinėti dujų Lietuvos vartotojams.
„Dujotekanos” prezidentas R.Stonys „Kauno dieną” tikino, kad bendrovė iki 2012 metų turi galiojantį kontraktą su „Gazprom”, o Rusijos Federacijos įstatymas, draudžiantis dujų eksportą per tarpininkus, negalioja atgaline data.
„Dujotekana” nėra „Gazprom” antrinė bendrovė, todėl Rusijos koncerno valdybos pirmininkui Aleksejui Mileriui šiuo metu siūlomi du variantai: išpirkti 100 proc. „Dujotekanos” akcijų arba jai visiškai nutraukti dujų tiekimą, o trūkstamą gamtinių dujų kiekį mūsų šaliai pateikti per „Lietuvos dujas”.
Neteks didelių pelnų
Vadovaujantis 2003 metų „Lietuvos dujų” privatizavimo sutartimi, kurią palaimino Algirdo Brazausko Vyriausybė, „Gazprom” įsipareigojo pateikti „Lietuvos dujoms” ne mažiau kaip 70 proc. visų mūsų šaliai skirtų gamtinių dujų (be dujų „Achemai” ir Kauno termofikacijos elektrinei). Taip rinkos pyragas buvo padalytas į dvi dalis. „Lietuvos dujoms” atiteko 70 proc., o likusi rinkos dalis „Gazprom” tarpininkei UAB „Dujotekana”. „Gazprom” priklauso 37,1 proc. „Lietuvos dujų” akcijų.
„Keletą metų „Lietuvos dujos” vartotojams taikė 5-10 proc. antkainį, kai tuo tarpu „Dujotekanos” antkainis siekė tarp 20-30 proc.”, – aiškino A.Stasiukynas. Šiais metais AB „Lietuvos dujos” parduoda šilumos gamintojams dujas 12 proc. brangiau, negu importuoja iš „Gazprom”, o „Dujotekana” – net 32 proc. brangiau.
Per antkainį, „Gazprom” duomenimis, vien 2005 metais „Dujotekanos” marža nuo 1000 kub. metrų dujų sudarė 24 eurus.
A.Stasiukynas mano, kad „Dujotekanai” milijonus už tarpininkavimą sukrovė vartotojai. „Lenkijoje, Estijoje, Latvijoje, Čekijoje jau seniai nelikę tokių tarpininkų kaip „Dujotekana”, – sakė A.Stasiukynas. – Ši įmonė buvo sukurta uždirbti pinigams ir juos panaudoti”.
Siekia užsitikrinti ateitį
2002-2005 metais „Dujotekana” iš „Gazprom” gavo 4,46 mlrd. kubinių metrų gamtinių dujų. Bendra pateiktų dujų suma siekia daugiau nei 1 mlrd. litų. Tokį turtą valdė įmonė, kurioje dirba tik apie 20 darbuotojų.
Šiais metais „Gazprom” planuoja „Dujotekanai” skirti 505 mln. kub. metrų dujų už maždaug 195 mln. litų. Prognozuojama, kad bendrovė gaus apie 40 mln. litų pelną.
„Dujotekanos” prezidentas R.Stonys neatsakė „Kauno dienai”, kiek dividendų išsimokėjo akcininkai už 2005 metus. „Išsidalijome tikrai ne visą pelną”, – sakė R.Stonys.
A.Stasiukyno įsitikinimu, perimdama valdžią Kauno elektrinėje „Dujotekana” siekia užsitikrinti verslo ateitį. Pavyzdžiui, iš Kauno elektrinės gaunamas dujas galima pateikti kuriai nors išsinuomotai katilinei kitame Lietuvos mieste. Elektrinė dujas iš „Gazprom” gauna su didele nuolaida (po 100 dolerių/ 1000 kub. m), tuo tarpu išsinuomojus, pavyzdžiui, Panevėžio katilinę, šilumą galima pardavinėti lyg už dujas būtų mokama po 200 dolerių.
Nesieja su VSD karininko žūtimi
Legalus verslas Lietuvoje nesmerktinas, bet visuomenė iki šiol nežino, kaip VSD reagavo į 2004 metų rudenį Lietuvos žiniasklaidoje paviešintą buvusio JAV ambasadoriaus K.Smito pateiktą informaciją apie tai, kad Rusija buvusios Sovietų Sąjungos valstybėse (tarp jų – ir Lietuvoje) kuria dujų pardavimo tarpininkes. Esą jos finansuoja vietos politikus ir taip daro įtaką. „Dujotekana” yra būtent „Gazprom” tarpininkė.
Neseniai paskelbtame atvirame laiške Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komiteto narys Algirdas Stumbras pareiškė, kad „Dujotekanos” dalyvavimas dujų rinkoje sunkiai suvokiamas sveiku protu, esą šilumos tiekėjai perka iš jos dujas gerokai paaukštintomis kainomis, nes neturi kitos išeities. „Vien per tris pastaruosius metus bendrovė gavo per 100 mln. litų pelno, kuris beveik visas buvo išmokėtas dividendams, – teigė A.Stumbras. – Civilizuotame pasaulyje tai paprasčiausiai vadinama pinigų plovimu”.
Vienas bendrovės akcininkų ne kartą spaudoje buvo įvardytas kaip buvęs kadrinis KGB darbuotojas.
Be kita ko, šiuo metu keliamos kelios VSD karininko V.Pociūno žūties versijos. Jis rugpjūčio 23 dieną Breste mįslingomis aplinkybėmis iškrito pro viešbučio devintojo aukšto langą. Pasak VSD vadovo Arvydo Pociaus, saugumo netenkino minėto pareigūno darbas, esą todėl jis buvo išsiųstas dirbti į Baltarusiją. Tačiau Lietuvoje V.Pociūnas vadovavo VSD Ekonominio saugumo valdybai ir buvo atsakingas už energetiką.
Neigia sąsajas
„Dujotekaną” valdo septyni akcininkai. Daugiausia akcijų turi ne bendrovės prezidentas R.Stonys (apie 28 proc.), o P.Vojeika. Pastarajam priklauso 49 proc. proc. akcijų paketas. Spaudoje jis ne kartą buvo įvardytas kaip buvęs KGB karininkas. „Kauno dienos” paklaustas, kuriais metais Liustracijos komisijai prisipažino bendradarbiavęs su KGB, P.Vojeika atsakė vienu žodžiu: „Nesąmonė”.
2003 metais P.Vojeikos žmona Tatjana Vojeiko siekė patekti į Seimą, bet nesėkmingai. Kandidatų ir jų šeimų biografijas žiniasklaida ir saugumo struktūros išnarsto po kaulelį, todėl asmenims iš esmės nelieka kitos išeities, kaip prisipažinti.
„Prisipažinusiuosius nuo viešumo saugo įstatymas. Jų pavardės yra įslaptinamos, o už paslapčių saugojimą atsakingas Valstybės saugumo departamentas”, – sakė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vadovė Dalia Kuodytė.
„Dujotekanos” prezidentas R.Stonys „Kauno dienai” prisipažino, kad sovietmečiu dirbo LKP Klaipėdos rajono komiteto pirmuoju sekretoriumi. Tarp kitų akcininkų dar yra Seimo narys Vladimiras Orechovas, valdantis 6,8 proc. akcijų.
Iki 2002 metų rugsėjo „Dujotekanos” akcijas valdė artimas A.Paulausko bendražygis Raimundas Paliukas, kuris ir šiuo metu yra Naujosios sąjungos narys.
Dosni rėmėja
Kai kurie ekspertai stebisi, kodėl iki šiol VSD nepasidomėjo „Dujotekanos” veikla. Bendrovė yra ištikima Naujosios sąjungos rėmėja. 2002-2004 metais Naujajai sąjungai arba jos nariams rinkimuose ji nepagailėjo 247,5 tūkst. Lt.
2004 metų birželį vykusiuose rinkimuose į Europos Parlamentą „Dujotekana” Naująją sąjungą parėmė 100 tūkst. Lt. Kitų partijų tada įmonė nerėmė.
2004 metų Prezidento rinkimuose Naujosios sąjungos lyderis A.Paulauskas nedalyvavo, bet į aukščiausią valstybės postą pretendavo Vilija Blinkevičiūtė. Jos rinkimų kampanijai „Dujotekana” vėl paaukojo 100 tūkst. Lt. V.Blinkevičiūtei nepatekus į antrąjį turą, bendrovė 30 tūkst. Lt parėmė Kazimirą Prunskienę, kuri vėliau pralaimėjo rinkimų dvikovą Valdui Adamkui.
Galiausiai 2004 metais Seimo rinkimuose „Dujotekana” vėl nepašykštėjo pinigų Naujajai sąjungai. Jai skirta 37,5 tūkst. Lt. Tokia pat suma buvo paremta dar ir Lenkų rinkimų akcija bei socialdemokratai. „Remiame ne tik Naująją sąjungą, – teisinosi R.Stonys. – Per kitas valdomas bendroves skyrėme paramą ir kairiesiems, ir dešiniesiems”.
Suglumino saugumo šefas
Seimo narys Jurgis Razma kol kas nesieja V.Pociūno žūties su stambiuoju verslu. „Bet jo išsiuntimas iš Lietuvos kelia įtarimų, kad V.Pociūnas užkabino kažkieno interesus”, – sakė J.Razma. „Tuo tarpu informacija apie buvusio JAV ambasadoriaus nuogąstavimus dėl dujų tarpininkių turėtų pasidomėti Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Alvydas Sadeckas, – sakė J.Razma. – Be to, dauguma bendrovių, kurios siejamos su R.Stonio vardu, liečia strategines valstybės sritis”.
J.Razmos žodžiais, „į tokias įmones turėtų būti žiūrima įdėmiau, koks yra jų ryšys su politikais ir aukštais valstybės pareigūnais”.
Kitą Seimo narį Algirdą Monkevičių suglumino VSD vadovo A.Pociaus atsakymas, kai parlamentaras jo paklausė, ar jis yra pažįstamas su „Dujotekanos” prezidentu R.Stoniu.
„Tai, kad A.Pocius net nėra matęs žmogaus, apie kurį tiek daug kalbama ir kuris daro įtaką ne vienai svarbiai Lietuvos verslo šakai, mane suglumino”, – sakė A.Monkevičius.
R.Stonys „Kauno dienai” teigė niekada neturėjęs kontaktų su saugumo šefu A.Pociumi.
A.Paulauskas įžvelgia šnipomaniją
Naujosios Sąjungos lyderis A.Paulauskas piktinosi, kodėl spauda vėl pradėjo domėtis buvusio JAV ambasadoriaus pateikta informacija apie „Gazprom” tarpininkų veiklą.
„Lietuvoje prasidėjo kažkokia šnipomanija ir šitą situaciją kažkokiu būdu reikėtų suvaldyti, – sakė A.Paulauskas. – Negalima leisti, kad visi užsiiminėtų žvalgyba ir kontržvalgyba. Šitą darbą turi dirbti specialiosios tarnybos. Nejaugi jūs geriau ištirsite šitą reikalą?” A.Paulausko teigimu, žurnalistai sukels daugiau klausimų nei atsakymų.
„Tie, kurie viešai deklaruoja savo paramą politinėms organizacijoms, dabar yra puolami, – sakė A.Paulauskas. – Nejaugi norėtumėte juos įstumti į nelegalią padėtį, nes deklaruojamą paramą nenorima paversti vertybe”.
2004 metų balandį VSD vadovu A.Pocių rekomendavo skirti Naujosios sąjungos lyderis A.Paulauskas. Prieš pat paskyrimą būtent žiniasklaida atskleidė, kad A.Pocius priklausė KGB rezervui. Vėliau saugumo šefas buvo priverstas prisipažinti, kad į minėtą rezervą buvo įtrauktas 1989 metais.
Komiteto sprendimai sėja dar daugiau abejonių
Praėjusį penktadienį Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas atmetė J.Razmos siūlymą, kuriuo jis norėjo papildyti Seimo nutarimo projektą vienu punktu.
„Pasiūliau, kad minėtas komitetas, kuriam Seimas gali suteikti laikinosios Seimo komisijos teises, pasidomėtų apie galimą verslo interesų grupių įtaką VSD pareigūnų
sprendimams, tačiau šį pasiūlymą komitetas atmetė”, – sakė J.Razma.
J.Razma taip pat kreipėsi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją, kad nuo tyrimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete būtų nušalinti Skirmantas Pabedinskas ir Milda Petrauskienė. Pasak J.Razmos, S.Pabedinsko sūnus yra VSD pareigūnas, o M.Petrauskienė yra minima skandalingoje istorijoje, kurioje Naujoji sąjunga ir Lietuvos socialdemokratai yra gavę galimai nelegalią paramą iš lošimų bendrovių.