Pradėta svarstyti naftos produktų tiekimo iš Mažeikių į Klaipėdą vamzdyno statybos idėja.
Iš Rusijos vamzdynais nebetiekiama nafta į Mažeikius, todėl, naftą gabenant tanklaiviais per Būtingės naftos terminalą, išlaidos padidėjo apie 15-20 procentų. Jas būtų galima kompensuoti gerokai mažesnėmis eksportui skirtos naftos gabenimo vamzdynu į Klaipėdos uostą išlaidomis.
Dabar naftos produktai iš Mažeikių į Klaipėdą geležinkeliais gabenami per Radviliškį. Jų transportavimas vamzdynu išlaidas sumažintų beveik dvigubai.
Šiais metais „Mažeikių nafta” yra suplanavusi pagaminti 8,6 mln. tonų naftos produktų. Iš to kiekio 41 procentą naftos produktų numatyta eksportuoti į Vakarų Europą, 19 procentų – į JAV. Beveik visas kiekis naftos produktų, išskyrus bitumą, išgabenamas tanklaiviais per „Klaipėdos naftos” bendrovę.
Idėja iš Mažeikių į Klaipėdą tiesti produktotiekį buvo numatyta ir Lietuvos Vyriausybės bei JAV „Williams” kompanijos sutartyje perduodant šiai „Mažeikių naftos” valdymo teisę.
„Mažeikių naftos” ir „Klaipėdos nafta” atstovų susitikime vėl prabilta apie produktotiekio statybą. Ši idėja pateikta ir praėjusią savaitę Mažeikiuose apsilankiusiam Premjerui Gediminui Kirkilui.
„Klaipėdos naftos” bendrovės vadovas Jurgis Aušra teigė, kad be Vyriausybės palaiminimo produktotiekį nutiesti nebūtų įmanoma.
Nuo Mažeikių vamzdynas būtų tiesiamas beveik iki Būtingės šalia dabartinio naftos tiekimo vamzdžio. Ten sunkumų dėl žemės nekiltų, nes teritorija šalia vamzdyno priklauso valstybei. Problemų kiltų dėl maždaug 25 kilometrų atšakos iki „Klaipėdos naftos”. Reikėtų išpirkti nemažai privačių žemės sklypų.
J.Aušra teigė pritariąs produktotiekio tiesimui iš Mažeikių į Klaipėdą ir netgi prisidėtų jį statant.
Anot J.Aušros, produktotiekis ne tik „pririštų” prie jų bendrovės nuolatinį ir gerą klientą, bet ir suteiktų viltį, kad per Klaipėdą būtų siunčiama daugiau naftos produktų.
Norint priimti naftos produktus vamzdynu, „Klaipėdos naftai” tektų statyti siurblinę ir 2-3 papildomus rezervuarus.