Nutolus eurui, nekilnojamojo turto rinka didžiuosiuose šalies miestuose stabilizavosi. Šiuo metu manoma, kad naujos statybos butų vertė šiek tiek kils, o senesnių – mažės. Norinčiųjų įsigyti būstą kol kas yra daugiau nei statomų butų, tačiau apsisprendžiant skubėti nebereikia. Neapgalvoto pirkimo karštligė atslūgo.
Vidutines pajamas gaunantiems žmonėms įsigyti gerą būstą už padorią kainą sudėtinga, tad daugeliui Lietuvos gyventojų situacija nekilnojamojo turto rinkoje graudi.
Šoktelėjo kainos
Pavyzdžiui, prieš metus prabangus, puikaus planavimo 67 kvadratinių metrų ploto naujos statybos butas sostinės Žirmūnų mikrorajone kainavo 236 tūkst. litų, o dabartinėmis rinkos sąlygomis rasti analogų beveik neįmanoma. Per metus kainos šoktelėjo kone dvigubai.
Ar pakilus kainoms pagerėjo ir naujų butų kokybė, kalbėti sudėtinga. Pastaruoju metu ypač daugėja naujakurių skundų dėl prastos garso izoliacijos, smunkančių pamatų, paliktų plyšių sienose ar netinkamai sumontuotų langų.
Butų medžioklė prasideda
Statytojų neteisime. Šįkart mūsų tikslas kitoks – išsiaiškinti, ar šiandien dar įmanoma rasti vidutinio dydžio butą Vilniuje už priimtiną kainą. Taigi nusprendėme atlikti žurnalistinį eksperimentą – įsijausti į pirkėjo kailį, pasinerti į būsto paieškas bei įsitikinti, ar per gana trumpą laiką – tris dienas – įmanoma rasti prie širdies limpančią prekę.
Apsimetu įnirtingai naujos statybos buto ieškančia moterimi. Pagrindiniai mano kriterijai ir reikalavimai būtų tokie: kaina iki 350 tūkst. litų, strategiškai patogi vieta, geriausia netoli centro esančiame rajone, vidutinis buto plotas apie 70 kvadratinių metrų, 2 arba 3 kambariai, geras planavimas, balkonas.
Namas ant buvusio šiukšlyno
Pirmą eksperimento dieną susisiekiu su pažįstamu nekilnojamojo turto rinkos ekspertu. Vaidinu aktyviai būsto ieškančią pirkėją, apie žurnalistinį tyrimą jam neužsimenu. Apsimetu naivuole ir domiuosi, gal vis dėlto įmanoma rasti mano keliamus reikalavimus atitinkantį būstą mažiau nei už 350 tūkst. litų – pernai tai buvo realu.
Specialistas garsiai nusikvatoja. „Žinoma, įmanoma. Fabijoniškėse yra daugybė butų namuose, kurie pastatyti ant buvusio sąvartyno, – ten vaizdas į kaimyno langus, mažyčiai kambariai, popierinės sienos. Toliau vardyti? Susidomėjai?” – sarkastiškai klausia vienoje nekilnojamojo turto agentūroje dirbantis vyriškis.
Tuomet prašau, kad jis patartų, į kokias statybų bendroves vertėtų kreiptis, jei jau pasiryžau investuoti į būstą 350 tūkst. litų. Po valandėlės ekspertas elektroniniu paštu atsiunčia savo nuožiūra sudarytą sąrašiuką, į kurį įtraukti šiuo metu statomi objektai, atrinkti remiantis pagrindiniu mano kriterijumi – kaina. Sąraše – 7 skirtingų statybų bendrovių vykdomi projektai miesto centre ir netoli jo esančiuose rajonuose.
„Degtukų dėžutė”
Peržiūrėjusi atsiųstą informaciją išsirenku du priimtiniausius variantus – tai butai Santariškėse, Franko gatvės gyvenvietėje statomų namų kvartale, ir Šiaurės miestelyje, Žygio gatvėje, kylančiame daugiabutyje. Kiti specialisto pasiūlymai man kaip pirkėjai pasirodė nelabai priimtini dėl kainų, susisiekimo bei vietovės.
Taigi pirmiausia susisiekiau su Franko gatvės gyvenvietėje namus statančios bendrovės atstove. Vadybininkė paaiškino, jog dar yra likęs vienas laisvas 64 kvadratinių metrų ploto butas už 360 tūkst. litų, jį jau galima pradėti įsirengti. Kaina pasirodė priimtina, tad nuvykau jo apžiūrėti. Deja, vos į jį įžengusi supratau, jog šis man ne prie širdies. Pirkdama būstą vadovaučiausi taisykle: jei iš karto krinta į akį, nedelsk ir pirk.
Kodėl nepatiko? Pirmiausia, važiuodama į gyvenvietę pro Santariškėse esančias ligonines supratau, kad čia tvyro slegianti atmosfera (aplink ligos, negalia, skausmas). Antra, buto planavimas man pasirodė absurdiškas, nes jis panėšėjo į degtukų dėžutę. Be to, pagal pirminį projektą numatyta prie miegamojo kambario sienos įrengti virtuvės sanitarinį mazgą. Manau, tai ne itin geras sprendimas. Trečia, pro langus iš čia matyčiau ne žalią veją, medžius, nors projektas numatytas šalia Verkių regioninio parko, o kaimynų langus ir balkonus. Beje, atstumai tarp namų – maždaug 20 metrų.
Išėjusi iš ten pamaniau, jog šį namą šiuo metu perduoti ruošianti statybų bendrovių statė tik tam, kad pastatytų ir juose esančius butus galėtų parduoti vidutines pajamas gaunantiems žmonėms. Ko gero, statytojui neegzistuoja tokie dalykai kaip komfortas, patogumas bei naujakurių privatumas.
Patogumas už pusę milijono
Antrą eksperimento dieną susiekiau su brokeriu, atstovaujančiu Šiaurės miestelyje daugiabutį statančiai bendrovei. Susitariau dėl vizito ir nuvykau į vietą. Pirmiausia su bendrovės atstovu ir minėtu tarpininku peržiūrėjome 5 aukšte pasirinkto buto planą.
Šis projektas man pasirodė priimtinas tiek strateginiu, tiek kokybės atžvilgiu.
Buto planas beveik idealus: plotas 80 kvadratinių metrų, du balkonai, daug erdvės, pro vienus langus vaizdas atsivertų į daugiabučio kiemą su žalia veja ir vaikų žaidimo aikštele, pro kitus būtų matyti priešais stūksantys prekybos centrai.
Susitarėme, kad jie man rezervuos butą porai dienų, kol apsispręsiu. Be to, pavyko išsiderėti, jog rangovas, skaičiuodamas galutinę kainą, taikytų keletu šimtų litų mažesnę kvadratinio metro kainą.
Deja, net tos privilegijos nesušvelnino viso būsto vertės – 410 tūkst. litų. Kaina labai didelė, tad kitądien atsisakiau tariamo rezervavimo.
Beje, nagrinėdama man pateiktus pirminį ir galutinį buto planus pastebėjau, kad juose nurodyti skirtingi buto plotai. Rangovo teigimu, galutiniame plane būsto plotas didesnis, tad kaina dar dvidešimčia tūkstančių padidėtų. Net jei ir būčiau reali pirkėja, tokia pinigų suma man būtų neįkandama.
Planai keičiasi
Supratau, kad šios dviejų dienų paieškos – bergždžios. Praradusi viltį įsigyti naują padorų butą už priimtiną kainą ir strategiškai patogioje vietoje, nusprendžiau paieškoti panašaus ploto ne senesnio kaip 10 metų buto už 340 tūkst. litų.
Be to, pamaniau, jog būtų kur kas paprasčiau kraustytis gyventi į jau įrengtą, suremontuotą būstą, užuot laukus, kol naujas namas bus pastatytas, įrengtas.
Analizuodama parduodamų būstų skelbimus interneto svetainėje Skelbiu.lt sugaišau keletą valandų. Pasirodo, tinkamą senesnės statybos butą galėčiau įsigyti tik toli nuo centro esančiuose Pilaitės, Justiniškių bei Šeškinės rajonuose, kurie man ne itin patrauklūs.
Akis užkliuvo už vieno skelbimo: senamiestyje, Šv. Stepono gatvėje, parduodamas 91 kvadratinio metro butas, išsidėstęs per du aukštus. Jame neseniai atliktas remontas, taip pat yra galimybė sumūryti židinį, o ir kaina pasirodė solidi – 340 tūkst. litų. Senamiestyje už tokią kainą sunku rasti būstą, nebent jam būtų reikalingas kapitalinis remontas.
Brokeris apgavo
„Šis butas kaip tik man, nesvarbu, kad jis kone 50 metų”, – pamaniau. Nedelsdama susisiekiau su brokeriu skelbime nurodytu telefonu ir pasakiau, kad noriu kuo greičiau pamatyti šį butą. J.B. prisistatęs tarpininkas patikino, jog praneš savininkei apie mano vizitą.
Nuvykusi į vietą paskambinau šeimininkei, kad įleistų į vidų. Į telefono skambutį atsakiusi moteris pareiškė, jog butas jau parduotas, o naujasis savininkas jau planuoja šiokias tokias permainas. Taip pat ji pridūrė, jog brokeris, kuriam ji moka pinigus už tarpininkavimą parduodant būstą, net neperspėjo jos apie mano vizitą.
Buvau priblokšta. Prisiminiau kalbas apie „juodųjų” brokerių kultūrą bei klientų nusiskundimus jų aptarnavimu. Ko gero, ponas J.B. yra vienas jų. Patekusi į šią situaciją supratau, kad ne veltui dauguma tokius brokerius keikia kaip įmanydami. Jie ne tik gaišina pirkėjų laiką, bet ir kenkia nekilnojamo turto rinkoje dirbantiems profesionalams.
Vietoj moralo
Trijų dienų „medžioklė” ne itin sėkminga, bet buto pirkėjos vaidmuo buvo naudingas. Akivaizdžiai pamatėme, į kokias keblias situacijas patenka, su kokiomis bėdomis gali susidurti pirkėjai. Tyrinėjau rinką, jaudinausi, sielojausi ir džiaugiausi tarytum tikrai būčiau ketinusi pirkti.
Žinoma, eksperimentas dar nereiškia, jog neįmanoma įsigyti būsto per labai trumpą laiką – daug kas priklauso nuo sėkmės, gebėjimo atsidurti reikiamoje vietoje reikiamu metu.
Kai tokia nekilnojamojo turto rinkos situacija, manau, geriausia būtų įsigyti apynaujį, užuot ką tik pradėtą statyti būstą. Į jau įrengtą butą būtų galima kraustytis atlikus nedidelį remontą už kelis tūkstančius litų, o po keleto metų, turint daugiau lėšų, jau po didesnio remonto, jį parduoti. Naujos statybos butui įsirengti reikėtų skirti keliolika kartų daugiau pinigų ir žaibiškai (per tris mėnesius, kaip numatyta būsto pirkimo sutartyse) jį paruošti gyventi. Be to, už automobilių stovėjimo aikštelę mokėti reikėtų papildomai 20 tūkst. litų, o senesni butai dažniausiai parduodami su ja.