Maždaug prieš septynerius metus į Lietuvą atkeliavę skaitmeniniai fotoaparatai jau beveik išstūmė įprastus juostinius. Anot prekybininkų, pigius juostinius pirkėjai renkasi tik staiga prireikus fotoaparato, o brangiuosius perka mėgstantieji itin geros kokybės nuotraukas.
Fotoaparatų pardavimas ypač padidėja prieš Kalėdas ir atėjus vasarai, tačiau, kai kurių prekybininkų teigimu, šie šuoliai po truputį mažėja – skaitmeniniai fotoaparatai jau perkami ištisus metus.
Pastebima ir dar viena tendencija – nors fotografuojama daugiau, nuotraukų spausdinama mažiau, nes atsiradus skaitmeniniams aparatams jos dažniausiai kaupiamos ne fotoalbumuose, o kompiuteriuose.
Išstumia juostinius
Pasak bendrovės „Fotošviesa” pardavėjos Sigitos Žiauberienės, juostiniai fotoaparatai yra pigesni, tačiau jų parduodama nedaug, nes pirkėjai labiau linkę rinktis naujoves.
UAB „Vilbros prekyba” vykdančiojo direktoriaus Audriaus Mačiulio teigimu, pirmieji skaitmeniniai fotoaparatai atkeliavo apie 1998-uosius, tačiau pardavimas pradėjo augti nuo 2000-2001 metų. 2001-aisiais Lietuvoje skaitmeninių fotoaparatų buvo parduota apie tūkstantį vienetų, 2002-aisiais – apie 5,5 tūkst., 2003-iaisiais – apie 17 tūkst., o pernai – jau apie 35 tūkst. vienetų.
„Pirmieji aparatai turėjo 1, 2 ir 3 milijonus pikselių, buvo didelių gabaritų, lėti. Atvaizdai ekrane ir ypač atspausdinti ant popieriaus buvo prastos kokybės”, – prisimena A. Mačiulis.
Šiais ir praėjusiais metais skaitmeniniai fotoaparatai jau užkariavo apie 95 proc. rinkos didmiesčiuose. Mažesniuose miesteliuose perėjimas prie jų buvo truputį švelnesnis – skaitmeninių fotoaparatų parduodama apie 70 proc.
„Pagal dabartinį fotoaparatų naudojimą situacija yra šiek tiek kitokia – juostiniai fotoaparatai dar nėra visi išmesti į šiukšlių kibirus. Fotojuostos vis dar perkamos, tačiau kasmet jų parduodama vis mažiau ir mažiau”, – pastebi A. Mačiulis.
Anot jo, juostinius fotoaparatus renkasi mėgstantieji meniškas, itin geros kokybės nuotraukas. Dažniausiai jie perkami ne darbo reikalams.
UAB „TIM” direktoriaus Kęstučio Budrecko teigimu, juostinių fotoaparatų pardavimo mažėjimo tendencija akivaizdžiai pastebima jau antrus metus.
„Brangesnieji beveik nebeparduodami. Pirkėjai dažniausiai renkasi kainuojančius iki 100 litų – kai staiga prireikia fotoaparato, bet nenorima į jį daug investuoti. Žinoma, atkreipiamas dėmesys, kad būtų blykstė, automatinis nustatymas”, – sakė K. Budreckas.
Svarbiausia – poreikiai
Sudėtingesnių juostinių fotoaparatų pranašumas yra vis dar geresnė kokybė ir truputį pigesnis nuotraukų spausdinimas, o kompaktiškųjų – pigus ir paprastas naudojimas. Skaitmeniniai fotoaparatai yra brangesni, moraliai greičiau senstantys, jų spalvų balansas sudėtingiau sureguliuojamas, tačiau naudotojams patogu, jog rezultatas matomas iš karto, taip pat yra galimybė prieš spausdinant pakoreguoti kadrą. Skaitmeninių fotoaparatų dizainas modernus, gabaritai mažesni, o nufotografuotą vaizdą labai greitai ir patogiai galima perkelti į kompiuterį.
Pagrindiniai skaitmeninių fotoaparatų pirkėjai yra jauni, dirbantys žmonės, kurių amžius vidutiniškai siekia nuo 25 iki 40 metų. Pigesniuosius renkasi ir moksleiviai bei studentai.
Pasak A. Mačiulio, pirmiausia pirkėjas nori tokio fotoaparato, kokį turi draugas, o apskritai renkamasi atkreipiant dėmesį į prekės ženklą, pikselių skaičių, optiką, garantijas, dizainą ir atminties kortelės tipą.
Prekiautojai tikina, jog svarbu atsižvelgti į viską – anot S. Žiauberienės, jei optika prasta, jokie milijonai pikselių neišgelbės.
„Eiliniam pirkėjui užtenka ir 3 milijonų pikselių. Žmonės ateina pafotografavę su fotoaparatu, kuris turi tiek taškų – vaizdas, ryškumas būna puikiausias. Čia panašiai kaip ir su automobiliais – nors ir volga, ir mersedesas gal ir turi vienodą dviejų litrų darbinio tūrio variklį, jie vis tiek juk skiriasi. Taigi svarbu tiek taškų skaičius, tiek ir optika”, – antrino ir K. Budreckas.
Optimalūs ir patys populiariausi, anot A. Mačiulio, šiuo metu yra turintys 5 mln. pikselių, trijų kartų optinį artinimą, bent dviejų colių skersmens displėjų, filmavimo su garsu funkciją, kompaktiški, naudojantys SD tipo atminties korteles skaitmeniniai fotoaparatai, kainuojantys iki tūkstančio litų.
„Eiliniam vartotojui reikėtų atsižvelgti į jo poreikius – ar jis spausdins labai dideles nuotraukas, ar jam reikės pritraukti vaizdą ir fiksuoti detales. Filmavimas negalės atstoti vaizdo kameros kokybės, bet įrašyti trumpus darbinius komentarus gali būti labai pravartu”, – sakė A. Mačiulis.
Pakeitė rinką
A. Mačiulio teigimu, skaitmeninių fotoaparatų atsiradimas pakeitė visą fotografinę rinką, nes prieš jų atsiradimą pagrindiniai fotoprekių didmenininkų partneriai buvo fotolaboratorijos, o vėliau pagrindiniais skaitmeninės įrangos mažmenininkais tapo buities ir kompiuterinę techniką pardavinėjančios įmonės.
„Prieš dešimt metų pradėjus populiarėti fotolaboratorijoms, jų savininkai džiaugėsi geru uždarbiu, investavo į plėtrą, greitus ir kokybiškus nuotraukų spausdinimo įrenginius. „Fuji”, „Kodak”, „Konica” vardu pavadintos parduotuvės dygo kaip grybai po lietaus, net mažuose miesteliuose nuotraukas buvo galima pasidaryti per valandą”, – prisimena A. Mačiulis.
Atsiradus skaitmeniniams fotoaparatams ir jiems populiarėjant pirkėjai nuotraukas ėmė spausdinti vis rečiau – tiesiog laiko jas kompiuterių kietuosiuose diskuose arba optiniuose diskuose. Buities ir kompiuterine technika prekiaujančios įmonės, didieji prekybos tinklai susidomėjo skaitmeniniais fotoaparatais – populiaria, lengvai parduodama preke.
„Didžiosios įmonės įpratusios derėtis dėl jiems palankių sąlygų su vietos tiekėjais, nes pagrindinė jų užduotis – gavus palankią kainą iš didmenininko siūlyti kuo mažesnes kainas ir prisivilioti daugiau klientų”, – pastebi A. Mačiulis.
Giedrė Norvilaitė
„Vakarų ekspresas”