Būti ar nebūti tramvajui sostinėje

Rugsėjo 14 dieną savivaldybės įmonė „Susisiekimo paslaugos” įsteigė filialą „Vilniaus tramvajus”. Jis turės atlikti išsamią analizę ir rasti investuotojų. Pradėti tiesti pirmąją tramvajaus liniją planuojama jau kitais metais, tačiau transporto specialistai baiminasi dėl tokio sprendimo. Jų teigimu, esama ir pigesnių alternatyvų.

„Vilniaus tramvajui” vadovaus Jurijus Čekuršvilis, buvęs Vilniaus savivaldybės Ekonomikos departamento darbuotojas. Ši įmonė turės atlikti visus darbus, susijusius su projektu. Jį įgyvendinant planuojama pasinaudoti 2007-2013 metų laikotarpio Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama. Ekspertai pirmiausia rekomenduoja tiesti tramvajaus liniją Santariškės-stotis. Šis darbas gali būti pradėtas jau 2007 metais.

Maršrutai A, B ir C

Pagal parengtą ir jau savivaldybės tarybos patvirtintą specialųjį susisiekimo infrastruktūros planą yra numatyti du tramvajaus maršrutai: A – Santariškės-stotis, B – Lazdynai-Naujamiestis-Justiniškės. Svarstoma ir apie trečiąjį, C maršrutą, kuris driektųsi per Karoliniškes, Žvėryną, Gedimino prospektą Saulėtekio link. Iš pradžių planuojama nutiesti A liniją.

Brangus sumanymas

Vilniaus savivaldybės Ekonomikos departamento direktoriaus pavaduotojas Edmundas Kačkus sako, kad pirmoji linija turėtų kainuoti apie 0,5 mlrd. litų. Anot jo, rudenį žadama baigti rengti studiją, kurioje bus ištirta, ar įmanoma tiesti tramvajų privačių investuotojų lėšomis. Europos investicijų bankas darbui atlikti skyrė apie 996 tūkst. litų, taigi Vilniaus savivaldybei jis nieko nekainuoja – tai sąlyginė dotacija.

Anksčiau galimybių studiją rengė prancūzų kompanija „Systra”. Buvo apskaičiuota, kad nutiesti sostinėje dvi tramvajaus linijas kainuotų apie 0,5 mlrd. litų. Visas projektas galėtų atsieiti nuo 1,5 iki 2,5 mlrd. litų. Pasak Kačkaus, kol kas sunku pasakyti, ar tokio transporto linijų tiesimas sudomintų lietuviškąjį kapitalą. Tai aiškinsis naujai įsteigta įmonė „Vilniaus tramvajus”.

Abejonės

Žinomas transporto ekspertas, VĮ „Regitra” vyriausiasis specialistas Liucijus Suslavičius mano, kad tramvajaus linija apsunkintų kitų transporto priemonių eismą. Anot jo, neaišku, kodėl pasirinktas maršrutas Santariškės-stotis, o ne Laisvės prospektas, palei kurį yra daugiau miegamųjų rajonų.

Tačiau Kačkus teigia, jog atsiradus tramvajui sumažėtų autobusų, maršrutinių taksi. Be to, atlikti tyrimai parodė, kad intensyviausias eismas vyksta kaip tik šiuo maršrutu. „Tramvajus turėtų atsipirkti. Tai – komercinė transporto priemonė, juk niekas nefinansuos tų maršrutų, kuriais vykstančių keleivių srautas nėra didelis”, – kalbėjo Kačkus.

Olandų naujovė

Lietuvos karo akademijos Inžinerinės vadybos katedros profesorius Algimantas Ambrazevičius sako, kad alternatyvų tramvajui yra. „Jei po kelerių metų keleivių srautai persiskirstys, tramvajaus ar metro linijoms dar nespėjus atsipirkti, senieji bėginio transporto maršrutai praras prasmę ir taps nuostolingi. Europoje jau seniai mąstoma, kuo pakeisti tramvajus. Olandai yra sukūrę naują transporto priemonę „Philea”, kurioje telpa 300 keleivių”, – pasakojo profesorius.

Olandų konsorciumas APTS, kurio veikloje dalyvauja žinomos autobusų gamybos firmos „Berkhof-Jonckhere” ir „Bova”, įgyvendino kol kas eksperimentinį projektą „Phileas”. Tai keliu važiuojanti keleivinė transporto priemonė, valdoma magnetiniu-elektroniniu būdu. Pasak profesoriaus, toks įrenginys kainuoja gerokai pigiau negu numatomas bėginis tramvajus Vilniuje. Detalaus sistemos projekto parengimas, vienuolikos 2 sekcijų ir dviejų po 3 sekcijas autotramvajų pagaminimas Olandijai kainavo 138 mln. litų (40 mln. eurų). Dar 225 mln. litų (65 mln. eurų) reikia investuoti į sistemos infrastruktūrą. Projektas įgyvendinamas iš Olandijos transporto ministerijos ir ES lėšų.

Gal ir Vilnius, pasirinkęs tokią naujovę, galėtų daug sutaupyti? Kačkaus nuomone, olandų projektas kol kas eksperimentinis. Dar nėra žinoma, kiek kainuotų tokių transporto priemonių eksploatavimas, be to, reikėtų tiesti atskiras eismo juostas.

Britų autobusai

Suslavičiaus požiūriu, olandų projektas gal ir nelabai tinka Vilniui, nes kas 3 metrai į kelio dangą reikėtų įmontuoti nedidelius magnetus, kurie fiksuotų judėjimą kompiuteriniame trasos žemėlapyje (važiuojant kompiuteris turi nuolat „tikrinti”, kur tuo metu yra transporto priemonė). Anot jo, esama ir kitokių Vilniaus miestui priimtinų alternatyvų.

„Kur kas pigiau ir praktiškiau būtų į miesto gatves išleisti itin didelius autobusus su priekabomis, kaip padarė estai”, – aiškino Suslavičius. Jis priminė, kad neseniai ir į Didžiosios Britanijos miesto Jorko gatves buvo paleisti naujos kartos maršrutiniai autobusai „Streetcar”. Juose telpa apie 300 keleivių. Jei autobusai, kurie yra įtraukti į miesto eismo valdymo sistemą, ima atsilikti nuo grafiko, jiems per palydovinį ryšį nedelsiant duodama „žalia gatvė”. Kitaip tariant, autobusui artėjant prie reguliuojamos sankryžos šviesoforai pagal kompiuterio komandą persijungia, kad pirmiausia praleistų „Streetcar”.

Be to, už kelionę „Streetcar” galima susimokėti iš anksto mobiliuoju telefonu. Užtenka surinkti reikiamo maršruto numerį ir pirkimo numerį, kai šiam važiavimui suteiktas unikalus brūkšninis kodas parodomas telefono ekrane. Lipant į saloną tereikia trumpam priglausti telefono ekraną prie komposterio ir taip atsiskaityti už kelionę.

Belieka suskaičiuoti, kas Vilniaus miestui būtų pigiau ir praktiškiau: tramvajus už 1,5 mlrd. litų ar modernūs ir talpūs autobusai.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Transportas su žyma , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.