Valdančioji mažuma sukūrė naują savivaldos rinkimų modelį, kaip nekeičiant Konstitucijos surengti tiesioginius merų rinkimus. Tačiau baiminamasi, kad jis gali tik sukelti didelę painiavą.
Artėjant savivaldos rinkimams marga centro kairės valdančioji koalicija rado kompromisą, kaip rinkti miestų ir rajonų merus. Siūloma nekeičiant Konstitucijos leisti piliečiams rinkti savivaldybės galvą iš partijų pasiūlytų kandidatų, tačiau tautos numylėtiniai į mero kėdę atsisės tik gavę tarybos palaiminimą.
Valią galima pakeisti
Ilgai bendro vardiklio dėl Konstitucijos pataisų neradę, galiausiai praleidę progą spėti pataisyti pagrindinį šalies įstatymą iki 2007-ųjų vasarį vyksiančių savivaldybių tarybų rinkimų, politikai sutarė apsiriboti Savivaldos rinkimų įstatymo pataisomis.
Pagal dar šių metų balandį kelių socialdemokratų parengtą projektą atėję balsuoti rinkėjai gautų du biuletenius. Viename surašyti partijų kandidatai, kitame – partijų į merus siūlomi žmonės. Atskiri veikėjai savo kandidatūrų kelti negalėtų. Taip rinkėjas galėtų balsą atiduoti ir reitinguoti vienos partijos sąrašą, o meru rinkti kitos politinės jėgos atstovą.
Iki šiol merą rinkdavo į savivaldybių tarybas patekę politikai. Tiesa, atnaujinus įstatymą tarybos valia irgi išliktų. Savivaldybių tarybų nariai paprasta balsų dauguma turėtų patvirtinti gyventojų išrinktą merą. Jei jis nesulauktų paramos, politikai slaptu balsavimu vėliau rinktų naują merą. Tačiau tokiu atveju naujam miesto ar rajono vadovui jau reikėtų surinkti ne mažiau kaip trijų penktadalių tarybos narių balsus.
Jei valdžios nepavyktų išsirinkti per 2 mėnesius, įstatymas numato tiesioginio valdymo įvedimą.
Gali paralyžiuoti darbą
Tiesioginių merų rinkimų šalininko prezidento Valdo Adamkaus patarėjas savivaldos klausimais Sigitas Šiupšinskas LŽ sakė, kad socdemų projektą per drąsu būtų vadinti tiesioginių merų rinkimų įvedimu. „Geriausiu atveju tai yra pasitarimas su piliečiais – žingsnis į priekį, bet to dar negalima vadinti tiesioginiais merų rinkimais”, – įsitikinęs jis.
Valdančiųjų siūlymą peikia opozicija esančio Liberalų sąjūdžio atstovai, minėtą projektą jie vadina tiesiog piliečių mulkinimu. Liberalai ten labiausiai pasigenda leidimo rinkimuose dalyvauti su partijomis nesusijusiems asmenims. Šios partijos atstovai yra užregistravę siūlymą, kad į savivaldybių tarybas politikai būtų renkami ne tik pagal sąrašus, bet ir vienmandatėse apygardose. Šiai idėjai pritaria ir šalies vadovas.
Tėvynės sąjungos (TS, konservatorių) lyderis Andrius Kubilius taip pat skeptiškai kalba apie socialdemokratų siūlymą. „Nežinau, kodėl jie taip drąsiai kalba. Mūsų palaikymo jie neturi, nes nesitarė. Kol kas Savivaldos rinkimų įstatymo pataisa atrodo painiava, galinti sukelti totalinį paralyžių, – LŽ sakė jis. – Reikalaujant trijų penktadalių balsų, jei atmetamas visuomenės parinktas meras, pusė Lietuvos gali likti be merų”. Kubilius pakartojo, kad konservatoriai ne prieš tartis, tačiau paramos negarantavo.
Saugiklis – sveikas protas
Vienas pataisos iniciatorių Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) pirmininkas socialdemokratas Julius Sabatauskas tikino, kad geriausias saugiklis – sveikas protas.
„Labai sudėtinga surinkti trijų penktadalių daugumą. Apie tai politikai turės pagalvoti prieš atmesdami rinkėjų valią. Jei jie pasirinks bevaldystę ir intrigas, ateityje rinkėjai jiems neatleis”, – svarstė jis.
Be to, parlamentaras mano, kad jau parengtas pataisas būtų galima patobulinti. Vietoj mero patvirtinimo paprasta dauguma jis siūlo įteisinti pasitikėjimo meru patikrinimą: „Jei trys penktadaliai tarybos narių išreiškia nepasitikėjimą visuomenės parinktu vadovu, tokiu atveju taryba ieško naujo mero”.
Vienmandatininkų, ypač nesusijusių su partijomis, įteisinimo idėja politikui atrodo per ankstyva. „Tokiu atveju padidėja politinės korupcijos galimybė, atveriamas kelias populistams, kurie nėra niekam atsakingi”, – svarstė Sabatauskas.
TTK pirmininkas taip pat mano, kad kiek ankstoka keisti Konstituciją, joje numatant tiesioginius merų rinkimus. „Geriau paeksperimentuoti su Savivaldos rinkimų įstatymu, o ne su Konstitucija ir visu valdymo modeliu. Merų noras turėti daugiau galių – aiškus, tačiau baugu, kad savivaldybės pavirs kunigaikštystėmis”, – samprotavo Sabatauskas.