Gamtos sergėtojų nubausti gamintojai ir atliekų tvarkytojai kaltina Aplinkos ministeriją nesąžiningumu
Šalyje įsibėgėjant antrinių žaliavų perdirbimo bei atliekų tvarkymo verslui, daugėja ir tuo užsiimančių bendrovių nesutarimų su šią veiklą kontroliuojančia Aplinkos ministerija. Kai kurie gamtos sergėtojų nubausti verslininkai skundžiasi pernelyg dideliu, anot jų, aplinkosaugos valdininkų dėmesiu ir net kaltina juos nesąžiningumu bei korupcija.
Informacija konkurentams
Vienas pavardės nenorįs skelbti verslininkas LŽ pasakojo buvęs šokiruotas, kai išvydo savo verslo planą pas konkurentus. Jo nuomone, šis dokumentas pateko ten iš aplinkosaugininkų. „Jei nori gauti leidimą savo verslui, turi smulkiai papasakoti apie jį aplinkosaugos pareigūnams, o šie apie verslo detales neretai informuoja kitus verslininkus. Kartais net nesivarginama kopijuoti dokumentų – perduodami originalai”, – kalbėjo pašnekovas.
Aplinkos ministerijos pareigūnų darbo metodais stebisi ir kai kurie jų kolegos ekologai. „Vienas atliekas tvarkančias bendroves aplinkos apsaugos inspektoriai tikrina labai dažnai, o kai kurių kitų neliečia, nors jos net dirba be leidimo. Įdomu, kokie kriterijai lemia, ką ir kaip kontroliuoti?” – spėliojo šalies Inžinerinės ekologijos asociacijos direktorius Konstantinas Iljasevičius.
Neretai dėl tokio persekiojimo vienos bendrovės būna priverstos užleisti vietą kitoms.
Nubaudė už uolumą
Po to, kai prie sostinės įsikūrusi uždaroji akcinė bendrovė „Dormeka” laimėjo Aplinkos ministerijos paskelbtą liuminescencinių lempų tvarkymo konkursą, šios ministerijos darbuotojai per pastaruosius keletą mėnesių tikrino bendrovę devynis kartus. Šių vizitų rezultatas – bendrovei sustabdyta pavojingų atliekų tvarkymo licencija.
„Kai ant vieno tikrintojo dokumentų pamačiau rezoliuciją „Likviduoti UAB „Dormeka”, supratau, kad komisijos dar prieš atvažiuodamos turi nedviprasmišką savo vadovybės užduotį, ir nieko čia nepadarysi”, – sakė bendrovės direktorius Rimas Pranas Budrys.
„Dormekos” tikrintojai surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą net už tai, kad bendrovė padarė daugiau, negu planavo, – vietoje 70 tepalinių amortizatorių perdirbo 98. Atsitokėję, jog pasielgė komiškai, kontrolieriai gavo kitą savo siuntėjų užduotį: įrodyti, esą bendrovė nepajėgi padaryti tiek, kiek nurodo.
„Vienas aplinkos apsaugos inspektorius stebėjo mūsų įrenginius, kitas matavo laiką chronometru. Supratę, jog mūsų pajėgumai keturis kartus didesni, negu būtina, aplinkosaugininkai pikti išlėkė iš bendrovės”, – pasakojo Budrys. Vis dėlto ir tada tikrinimo pažymoje buvo parašyta, jog bendrovės pajėgumai mažesni, negu ji skelbia.
Kai labai nori mušti šunį, lazdą rasi. Bendrovės veikloje tikrintojai aptiko ir rimtesnių pažeidimų, negu darbas, viršijantis planą: kažkurio atliekų konteinerių dangtis styrojo neuždarytas, mėtėsi viena kita sudužusi liuminescencinė lempa, netinkamai buvo tvarkomas atliekų apskaitos žurnalas, o svarbiausia – ne visais atvejais buvo aišku, iš kur bendrovė gauna atliekų, kurias perdirba. Aplinkos ministras Arūnas Kundrotas šiuos pažeidimus pavadino kriminaliniais.
„Dormekos” vadovo paklausiau, kodėl Aplinkos ministerija „įsimylėjo” šią bendrovę? Žmogus ilgai tylėjo. „Nenorėčiau atsakyti tiesiai, tačiau faktas, kad bendrovė konkurse pasiūlė keletą kartų mažesnę atliekų tvarkymo kainą, negu kiti konkurso dalyviai”, – prisipažino Budrys.
LŽ parašius apie šalyje sukauptas stirtas pavojingų atliekų, liuminescencinių lempų, Aplinkos ministerija vėl leido bendrovei „Dormeka” gabenti šias lempas į užsienį, tačiau atliekų tvarkymo licencijos jai neatnaujina. Tarsi atliekų išvežimas nėra jų tvarkymas.
Pramogauja kartu
Praėjusią savaitę šalies Specialiųjų tyrimų tarnyba paskelbė įtarianti, jog Aplinkos ministerijai pavaldžios Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos viršininkas Artūras Daubaras pažeidė Privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymą.
Nustatyta, jog Daubaras drauge su Kaune įkurtų akcinių bendrovių „Žalvaris” ir „Balticum” bei Antrinių žaliavų ir atliekų perdirbėjų asociacijos vadovais šiemet savaitę ilsėjosi Italijoje. Įtariama, jog už šią Daubaro ir jo septyniolikmečio sūnaus kelionę į kurortą sumokėjo atliekų perdirbėjai.
Antrinių žaliavų ir atliekų surinkėjų bei perdirbėjų asociacijos, kuri įsikūrusi bendrovės „Žalvaris” patalpose, vadovas Marius Kalėda prisipažino, kad jis ir jo kolegos dažnai poilsiauja su aplinkosaugininku Daubaru.
Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos pirmininkės Jolantos Petkevičienės nuomone, toks bendras laisvalaikio praleidimas gali turėti įtakos, kai Daubaro vadovaujama Aplinkos apsaugos inspekcija priima kai kurių atliekų perdirbėjų verslui palankius sprendimus.
Keistas sutapimas: minėtajame Aplinkos ministerijos konkurse liuminescencinėms lempoms tvarkyti, be bendrovės „Dormeka”, dalyvavo ir akcinė bendrovė „Žalvaris”. Ji tuomet liko antroje vietoje ir nelaimėjo konkurso. Galbūt ir dėl to „Dormeką” pradėjo taip dažnai tikrinti aplinkos apsaugos inspektoriai?
Vienas LŽ šaltinių atskleidė schemą, kaip Aplinkos ministerijoje vykdomi svarbūs pavedimai. Tardamasis su ministru, paprastai šį darbą koordinuoja Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos viršininkas. Jo nurodymai perduodami regionų aplinkos apsaugos departamentams, o šių direktoriai seka, jog juos vykdytų miestų ir rajonų aplinkos apsaugos agentūros. Jei įsakymai vykdomi klusniai, vykdytojai nenukenčia net suklydę ar pažeidę įstatymus.
Inspekcija nėrė į krūmus
Šių metų birželio pabaigoje sostinės priemiestyje – Kirtimuose – uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus tranzitas” naikino dezodorantus, kurių galiojimo laikas buvo pasibaigęs. Traiškant presu pirmąją pasenusių flakonų partiją – o jų iš viso buvo atvežta naikinti 17 tonų – dezodorantai sprogo, 3 žmonės žuvo, 6 buvo sužeisti.
Po nelaimės paaiškėjo, kad bendrovė „Vilniaus tranzitas” neturėjo aplinkosaugininkų leidimo tvarkyti atliekas. „Jo nereikėjo, nes konfiskatai nelaikomi atliekomis”, – LŽ aiškino Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos viršininkas Daubaras.
Tačiau Atliekų tvarkymo įstatyme nurodoma, jog atliekos – tai medžiagos ar daiktai, kurių atliekų turėtojas atsikrato, nori ar privalo atsikratyti ir kurie priklauso atliekų kategorijoms, nurodytoms įstatymo 1 priede. Minėtame priede atliekomis įvardijami produktai, kurių vartojimo laikas pasibaigęs, o ketvirtajame priede pavojingomis atliekomis įvardijama tai, kas gali užsiliepsnoti ir sprogti.
Tad aplinkosaugininkai „Vilniaus tranzitą” kontroliuoti privalėjo, tuo labiau jog žinojo, kad ši bendrovė naikina muitininkų konfiskuotas prekes – alkoholį ir kitas.
Po šios tragedijos iškėlus baudžiamąją bylą, tapo nebeaišku ir kas tų atliekų savininkai. Iš pradžių buvo tvirtinama, kad dezodorantai priklausė UAB „Cargo Via”, vėliau pradėta teigti, jog dezodorantus 2003 metais į Lietuvą atvežė ofšorinės JAV ir Virginijos salose registruotos lengvatinės prekybos bendrovės. Gal ši tragiška dezodorantų istorija – dar vienas įrodymas, kad Lietuva tampa kitų šalių sąvartynu?
Pasak Vilniaus teritorinės muitinės vadovų, naeišku, kur ir kieno lėšomis bus išvežtos bei utilizuotos likusios keliolika tonų dezodorantų. Lietuvoje to daryti negalima, tai atlikti turi teisę speciali įmonė Vokietijoje, bet ši paslauga brangi.
Ne partneriai, o priešai
„Atrodo, tarsi mes ir Aplinkos ministerijos darbuotojai būtume ne bendro darbo saugant šalies gamtą partneriai, o konkurentai ar net priešai – taip jie mus įtarinėja ir trukdo sugalvodami vis naujų biurokratinių kliūčių. O juk ir valstybės aplinkosaugininkai, ir mes duoną pelnome iš aplinkos apsaugos, skirtumas tik tas, jog Aplinkos ministerijos darbuotojams algą moka mokesčių mokėtojai, o mums ją tenka užsidirbti patiems”, – su nuoskauda kalbėjo vienos Kaune įsikūrusios atliekų tvarkymo bendrovės vadovas.
Jo nuomone, valstybės aplinkosaugininkai dabar dažniausiai renkasi lengviausią kelią: „Brakonierių reikia ieškoti, tykoti, laukti, vytis, o gamybininkai, atliekų perdirbėjai patys ateina pas aplinkosaugininkus ir bendrovės dokumentus atneša – belieka juos pasklaidyti ir bausti”.
Pastarųjų metų statistika iš tiesų rodo, kad Aplinkos ministerija daugiau dėmesio skiria ne gyvosios gamtos apsaugai, kaip anksčiau, o vadinamiesiems aplinkos kokybės reikalavimų pažeidimams: apskaitai, deklaracijoms. Tokiu būdu iš bendrovių, įmonių surenkamos didesnės sumos, negu iš brakonierių, o ir dirbti lengviau.
Aplinkos ministerijos ir Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos vadovai LŽ atmetė gamintojų ir atliekų tvarkytojų kaltinimus. „Dažnai tikriname „Dormeką” ar kitas bendroves todėl, jog kada tik mūsų inspektoriai ten nueina, tada neranda dirbančių žmonių – jokios veiklos.
Be to, mes ir privalome dažnai tikrinti, nes neretai bendrovės yra paremiamos iš valstybės lėšų. Mūsų pareiga kontroliuoti, kaip tos lėšos naudojamos”, – aiškino aplinkos ministras Kundrotas.