Žemei – didžiulis pavojus

Žymus amerikiečių klimatologas perspėja – greitai mūsų planeta bus kitokia nei dabar, rašo dienraštis L.T.

Anot Jameso Hanseno, jei ir toliau kils klimato temperatūra, gali keistis Žemės geografinis vaizdas.

Pasaulis turi per 10 metų imtis ryžtingų priemonių nuo pasaulinio atšilimo, kad būtų užkirstas kelias klimato katastrofai.

Mokslo tyrimų institutui „Goddard Institute for Space Studies”, priklausančiam JAV kosmoso tyrimų agentūrai NASA, vadovaujančio J.Hanseno manymu, vyriausybės privalo kuo skubiau imtis priemonių dėl anglies dvideginio išmetimo apribojimų ir neleisti, kad vidutinė oro temperatūra pakiltų daugiau nei vienu laipsniu pagal Celsijų.

„Manau, kad mums liko visai nedaug laiko, per kurį galime sustabdyti klimato pokyčius… Daugiausia – dešimt metų”, – sakė J.Hansenas.

Išnyks biologinės rūšys

Anot mokslininko, jeigu šalys ir toliau laikysis problemų nutylėjimo principo, vidutinė oro temperatūra pasaulyje gali pakilti 2–3 laipsniais pagal Celsijų ir „mes jau turėsime kitą planetą”.

Tyrėjai tvirtina, jog atšilus klimatui ims tirpti ašigalius dengiantys ledynai, jūrose pakils vandens lygis, todėl daug pakrančių teritorijų atsidurs po vandeniu.

Sausros ir karščio bangos truks daug ilgiau, atsiras nauji galingų uraganų židiniai, gali išnykti apie pusė šiuo metu egzistuojančių bio­loginių rūšių.

Gali dingti valstybės

Vienam NASA institutui vadovaujantis mokslininkas teigia, jog jei temperatūra pakils 2–3 laipsniais, gali išnykti kai kurios valstybės.

Paskutiniais duomenimis, per šimtmetį temperatūra pakilo 1 laipsniu. Ir tai jaučiama – padaugėjo uraganų, plečiasi dykumos, tirpsta sniegynai net aukštai kalnuose.

NASA palydovas užfiksavo stulbinamus Arkties vandenyno ledo dangos pokyčius. Nuolatinio ledo plotas sumažėjo 14 procentų – tai yra Pakistano arba Turkijos plotas.

Nuolatiniu vadinamas storas ledo sluoksnis, kuris lieka ištisus metus. Pastaraisiais dešimtmečiais kasmet vasaros metu ledo sumažėja apie 0,7 procento.

Drastiškas ledo tirpimas iš dalies gali būti susijęs su neįprastais vėjais, tačiau įtakos galėjo turėti ir kylanti Arkties vandenyno temperatūra. Lyginant su pasauliniu vidurkiu, Arktyje šyla maždaug dukart greičiau.

Ledo dangos plotas iš palydovų pradėtas fiksuoti nuo praėjusio amžiaus aštuntojo dešimtmečio.

Oro sąlygos keičiasi

Šiemet Europą ir JAV užplūdusios karščio bangos mokslininkai vertina kaip dar vieną visuotinio atšilimo įrodymą.

Daugelis mokslininkų mano, kad pasaulio klimatas šyla dėl šiltnamio efekto. Klimatas šils ir toliau, nes deginant iš naudingųjų iškasenų gaunamą kurą susidarantys cheminiai junginiai nebeleidžia atmosferai atvėsti.

„Negalima tiksliai pasakyti, kad vieną ar kitą meteorologijos reiškinį sukėlė visuotinis atšilimas. Tačiau atrodo, kad pasaulio oro sąlygos keičiasi”, – teigė Didžiosios Britanijos Johno Tyndallo klimato kaitos tyrimų centro darbuotojas Asheras Timmsas.

Pasak Jungtinių Valstijų nacionalinės aeronautikos ir kosmoso tyrimų administracijos, pastarieji keleri metai buvo šilčiausi nuo paskutinio XIX amžiaus dešimtmečio.

JAV nacionalinis klimato duomenų centras nurodo, kad pirmasis 2006 metų pusmetis yra pats šilčiausias nuo 1895-ųjų, kai pradėti registruoti meteorologijos duomenys.

Kyla jūros

Dėl šiltėjančio klimato kyla jūros lygis. Pasaulyje kasmet nuo XIX amžiaus jis pakyla po 1,5 milimetro ir per amžių pakilo 20 centimetrų.

Pasaulinio atšilimo įrodymais galima laikyti ir mažesnį sniego kiekį kalnuose, pasikeitusį kritulių pobūdį bei išaugusį uraganų galingumą, kuriam veikiausiai turi įtakos šiltesnis jūros vanduo.