Su Rusijos specialiosiomis tarnybomis siejamo tarptautinio fondo „Euroregionas: Livonija-Baltija” aktyvistui, Pilietinės demokratijos partijos atstovui, statybų bendrovės „Klaipėdos hidrotechnika” savininkui Pranciškui Jurgučiui – vis daugiau nemalonumų.
Dar visai neseniai P.Jurgučiui teko aiškintis, ar įkūręs šio fondo padalinį Lietuvoje ir finansiškai parėmęs avarijos Černobylio atominėje elektrinėje likviduotojus jis nevykdo Rusijos tarnybų užsakymo vienaip ar kitaip daryti įtaką šalies branduolinės energetikos plėtrai.
P.Jurgučio veikla kelia įtarimų ir Klaipėdos jūrų uostą kontroliuojančioms institucijoms.
Jo valdoma bendrovė „Klaipėdos hidrotechnika” buvo ilgam sustabdžiusi kelias svarbias statybas uoste, kuris yra priskiriamas strateginiams šalies objektams.
Kita šio verslininko įmonė „Klaipėdos keliai” jau tapo galvos skausmu uostamiesčio valdžiai.
Pralaimėjęs Klaipėdos savivaldybės konkursą P.Jurgutis jo rezultatus neseniai apskundė teismui ir taip įšaldė beveik 14 milijonų litų investiciją miesto gatvėms remontuoti.
Pasirinko ne fondą, o partiją
Seimo pirmininko ir Pilietinės demokratijos partijos vadovo Viktoro Muntiano prašymu Valstybės saugumo departamentas (VSD), ištyręs P.Jurgučio sąsajas su prieštaringai vertinamu fondu „Euroregionas: Livonija-Baltija”, konstatavo, kad šio fondo veikla akivaizdžiai priešiška Lietuvos programiniams tikslams.
P.Jurgučiui, kuris dar yra ir Latvijos garbės konsulas Klaipėdoje, buvo pasiūlyta rinktis – arba narystė partijoje, arba su svetimos šalies įtaka siejamas fondas.
Sustabdęs įtartino fondo veiklą Lietuvoje P.Jurgutis panoro likti partijos nariu.
Ryšius su Rusijos slaptosiomis tarnybos neigiantis klaipėdietis tvirtina, kad buvo neteisingai suprastas kilnus jo siekis padėti černobyliečiams.
Seimo pirmininkas tyli
Dėl verslo problemų P.Jurgutis linkęs kaltinti konkurentus, įtaria korupciją valdžios sluoksniuose.
Kuo iš tikrųjų užsiima Pskove įkurtas tarptautinis fondas „Euroregionas: Livonija-Baltija”, su riboto naudojimo VSD pažyma susipažinęs V.Muntianas neatskleidžia. Tyli ir saugumo pareigūnai.
Po ginčų – anoniminiai skundai
P.Jurgučiui, iš kurio vagys neseniai nugvelbė leidimą į Seimą, atrodo, neblogai pažįstami įvairių valdžios įstaigų koridoriai.
Nevengiančio pasigirti įtakingomis pažintimis „Klaipėdos hidrotechnikos” vadovo prisibijo ne tik privačių įmonių, bet ir valstybės institucijų vadovai.
Su P.Jurgučiu konkurse dėl gatvių asfaltavimo pirmą kartą susidūręs įmonės „Kauno keliai” vadovas Ramūnas Silinis rėžė tiesiai: „Šis žmogus pasirengęs žlugdyti, juodinti bet ką, kas tik stoja jam skersai kelio”.
„Dėl „Klaipėdos hidrotechnikos” veiksmų uoste buvo įstrigusios net kelios svarbios statybos. Teismus mes laimėjome, bet prarasto laiko, patirtų nuostolių niekas nesugrąžins”, – kalbėjo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (KVJU) direkcijos vadovas Sigitas Dobilinskas.
Darbus vilkinusiai P.Jurgučio įmonei pretenzijas reiškia ir kai kurie uosto naudotojai, negalėję eksploatuoti pažadėtų statinių. „Klaipėdos hidrotechnikos” savininkas dėl to kaltina uosto direkciją.
Ieško formalių dingsčių
Dėl 31 mln. litų vertės kontrakto su „Klaipėdos hidrotechnika” tą kartą varžėsi Vokietijos bendrovė „Josef Mobius Bau-Aktiengesellschaft”.
Sutikę rekonstruoti uosto krantines už 200 tūkst. litų mažesnę sumą, vokiečiai laimėjo pelningą užsakymą. Tačiau jie nežinojo, kad tai užrūstins P.Jurgutį.
Konkurso rezultatus „Klaipėdos hidrotechnika” apskundė Viešųjų pirkimų tarnybai, po to ir apygardos teismui dėl formalumo – teigtta, jog visame pasaulyje garsi Vokietijos įmonė, pažeisdama konkurso nuostatus, nepateikė Lietuvoje legalizuoto statybos darbų atestato.
KVJU vadovybei buvo uždrausta pasirašyti sutartį su vokiečiais, tačiau Apeliacinis teismas nutartį panaikino.
Pasirodo, mūsų šaliai ratifikavus Hagos konvenciją, tarptautinio konkurso rengėjai iš užsienio įmonių gali ir nereikalauti šalies įstaigose legalizuotų atestatų.
„Klaipėdos hidrotechnikos” savininką sutramdė tiktai nuostolių grėsmė. Teismo įpareigota pateikti 1,5 mln. litų banko garantiją tam atvejui, jei vokiečiai sumanytų bylinėtis dėl žalos atlyginimo, P.Jurgučio įmonė neišdrįso toliau kautis su uosto direkcija ir „Josef Mobius B.A.”.
Pralaimėjęs smaugia varžovus
„Teismų karuselei įsisukus, direkcijos veiklą tikrino įvairios komisijos. Kai tuometis prezidentas Rolandas Paksas atvyko į uostą, turėjome aiškintis, kodėl konkursuose neva proteguojamos ne Lietuvos, o kitų valstybių verslo įmonės”, – prisiminė S.Dobilinskas.
Užvilkinus statybas, prie rekonstruojamų krovos bendrovės „Klaipėdos Smeltė” krantinių negalėjo švartuotis laivai. Įmonė negalėjo panaudoti į infrastruktūros plėtrą jau investuotų lėšų, kurti naujų darbo vietų.
„Tuo pasinaudojo konkurentai, numatytų pajamų negavo ir uosto, ir valstybės biudžetas”, – kalbėjo „Klaipėdos Smeltės” generalinis direktorius Rimvydas Vaštakas. Jis įsitikinęs, kad teismų procesai dėl strateginių objektų statybų negali tęstis iki begalybės.
Konkurentams – nuostoliai
Vokietijos įmonė „Josef Mobius A.B.” savo nuostolius dėl „Klaipėdos hidrotechnikos” pradėto teismų maratono įvertino 4,8 mln. litų.
P.Jurgutį geriau pažįstantys verslininkai nesistebi jo taktika pralaimėjus bet kokia dingstimi žlugdyti konkursus.
Pasak jų, taip kaišiojami pagaliai kitiems į ratus, siekiama pridaryti kuo daugiau nuostolių konkurentams, kad šie nesibrautų į neva svetimą rinką.
Bendrininkai rezga aferas
Tokias konkursų taisykles, regis, jau perprato ir „Josef Mobius A.B.”.
Kitą KVJU konkursą laimėjus P.Jurgučio „Klaipėdos hidrotechnikai”, vokiečiai su šia įmone nekonfliktavo, o pasirašė jungtinės veiklos sutartį.
Buvę konkurentai Jūrų uosto krantines dabar rengiasi rekonstruoti kartu.
Susibroliavusios įmonės „Josef Mobius A.B.” ir „Klaipėdos hidrotechnika” įtariamos karteliniais sandėriais – siekdamos pelningų uosto užsakymų, jos galėjo iš anksto susitarti dėl kainų.
Kai viena tokių įmonių laimi konkursą, užsakymais paprastai pasidalijama.
Panašios aferos dažniausiai rezgamos didelėse, iš valstybės biudžeto lėšų finansuojamose nacionalinės reikšmės statybose. Konkursų rengėjams nelengva užkirsti kelią šešėliniams sandėriams.
„Orientuojamės į mažiausias kainas, stengiamės įtraukti į konkursus daugiau dalyvių. Tada nešvarių sandorių tikimybė yra mažesnė”, – sakė KVJU viešųjų pirkimų komisijai vadovaujantis Algirdas Kamarauskas.
Dar vienas konkursas dėl krantinių statybos neseniai nutrauktas – mažiausią kainą siūliusi P.Jurgučio įmonė iš jūrų uosto valdytojų užsiprašė net 40 proc. didesnio nei reali projekto vertė atlygio.
Atkirtis iš Pasaulio banko
Nesąžiningiems rangovams kur kas sudėtingiau pasiglemžti pinigus statybose, kurias finansuoja ir kontroliuoja Pasaulio bankas.
Viena P.Jurgučio anksčiau valdyta statybų bendrovė „Hidrostatyba” bandė tai daryti ir iškart gavo atkirtį.
Tąkart „Hidrostatyba” varžėsi konkurse dėl 23 mln. JAV dolerių vertės Klaipėdos vandentiekio bei nuotekų valymo sistemos įrenginių statybos.
Visam Baltijos regionui svarbiam aplinkosaugos projektui realizuoti Lietuva iš Pasaulio banko buvo gavusi 7 mln. dolerių paskolą.
P.Jurgučio įmonės ir vienos didžiausių šalies statybų bendrovių Panevėžio statybos tresto vadovai, iš anksto susitarę, kokias kainas siūlys konkursui, siekė pasiglemžti pelningą užsakymą.
Tačiau kartelinis sandėris gėdingai žlugo – sąmokslininkai buvo demaskuoti.
Garbingos konkurencijos principus pamynusios įmonės sulaukė griežtų Pasaulio banko sankcijų.
Panevėžio trestas iki šių metų negalėjo dalyvauti bet kokiose Pasaulio banko finansuojamų objektų statybose, o „Hidrostatybai” skirtos sankcijos galios iki 2008 metų liepos.
Atkreipė politikų dėmesį
„Viešuosius pirkimus saugome nuo nesąžiningų verslininkų, kuriems neretai talkina ir korumpuoti valdininkai”, – „Lietuvos rytui” sakė Pasaulio banko skyriaus Lietuvoje vadovas Mantas Nocius.
Klaipėdos jūrų uoste, kituose strateginiuose šalies objektuose panašios sankcijos netaikomos.
Naujas Viešųjų pirkimų įstatymas rangovams suteikė galimybę per nepriklausomus ekspertus bei teismus stabdyti netgi nacionalinės reikšmės objektų statybas.
„Į šią problemą bandėme atkreipti įstatymų leidėjų, teisininkų dėmesį, tačiau mūsų pasiūlymai nebuvo išgirsti”, – tvirtino Jūrų uosto veiklą kuruojantis Susisiekimo ministerijos sekretorius Arvydas Vaitkus.
Nors P.Jurgutis ir buvo įtartas negarbinga konkurencija, jo įmonei „Klaipėdos hidrotechnika” praeities šešėlis vėliau nesutrukdė dalyvauti kitame solidžiame Pasaulio banko finansuojamame 57 mln. JAV dolerių vertės KVJU įplaukos kanalo gilinimo, bangolaužių statybos projekte.
„Klaipėdos hidrotechnika” laimėjo ir Ignalinos atominės elektrinės paskelbtus senų statinių griovimo, panaudoto branduolinio kuro ir radioaktyviųjų atliekų saugyklų, katilinių montavimo konkursus.
Visur – tas pats scenarijus
Dar viena P.Jurgučio bendrovė „Klaipėdos keliai” blokuoja uostamiesčio gatvių remonto programą, kuriai iš Kelių fondo buvo skirta apie 30 mln. litų.
Šįkart auka tapo konkursus dėl 14 mln. litų vertės savivaldybės užsakymų laimėjusi kita žinoma statybų įmonė „Kauno keliai”.
„Tokiuose konkursuose pirmuoju smuiku griežė dvi bendrovės – „Klaipėdos keliai” ir „Lemminkainen Lietuva”. Jų paslaugos mums atrodė brangokos, todėl apsidžiaugėme rinkoje atsiradusiu dar vienu dalyviu”, – kalbėjo Klaipėdos vicemeras Vidmantas Plečkaitis.
Savivaldybės įtarimai dėl šešėlinių susitarimų pasitvirtino atplėšus vokus su paraiškomis.
„Kauno keliai” už gatvių asfaltavimą pasiūlė 2 mln. litų mažesnę kainą ir buvo pripažinti konkurso nugalėtojais.
Toliau viskas vyko pagal P.Jurgučio scenarijų – savivaldybės viešųjų pirkimų komisijos išvadas „Klaipėdos keliai” apskundė apygardos teismui. Jo nutartimi konkursas sustabdytas, kol vyksta teisminiai ginčai.
Sąvoka – mįslė kalbininkams
Dingstimi sustabdyti konkurso vežimą tapo ne privalomas, o tik rekomendacinio pobūdžio savivaldybės reikalavimas dėl dalyvių grynojo pelno – per trejus finansinės veiklos metus jis turėjo būti teigiamas.
„Tik vienerius metus „Kauno keliai” turėjo nedidelių nuostolių.
Bendri darbo rezultatai buvo teigiami, todėl nekilo abejonių dėl kauniečių pajėgumo laiku atlikti visus užsakymus”, – aiškino V.Plečkaitis.
P.Jurgučio įmonės juristai ir čia sugebėjo įžvelgti kriminalą. Dvilypę nuostatą dėl trejų metų pelno bandę šifruoti Valstybinės lietuvių kalbos komisijos ekspertai taip ir neišaiškino miglotos jos prasmės.
„Iš teksto neįmanoma pasakyti, ar įmonė turi būti pelninga kasmet, ar užtenka bendro trejų metų pelno sumos. Kalbos požiūriu sąvoka suvokiama abejaip”, – įsitikinusi Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininko pavaduotoja Jūratė Palionytė.
V.Plečkaitis jau yra susitaikęs su nuostoliais: „Dėl teismų palankiausias laikas kloti asfaltą miesto gatvėse jau praleistas. Statybų medžiagos per pusmetį pabrangsta 10-20 proc., mums teks ieškoti papildomų lėšų”.
„Apie kokią konkurenciją galima kalbėti, jei laimėję konkursą turime aiškintis, minti teismų slenksčius”, – stebėjosi „Kauno kelių” vadovas R.Silinis, kuriam P.Jurgutis irgi gyrėsi įtakingomis pažintimis.
„P.Jurgutis, sužinojęs, kad dalyvausime konkurse, mums patarė nesiskverbti į Klaipėdą, sakė, kad miesto savivaldybėje dirba jam paklusnūs žmonės”, – sakė „Kauno kelių” vadovas.
Galiausiai paaiškėjo, kad konkurentus apskundusi P.Jurgučio įmonė „Klaipėdos keliai” pati vienerius metus dirbo nepelningai.