Gal jums sunku patikėti, tačiau ir jūsų pirmaklasis rytais į mokyklą gali keltis su malonumu. Tokio stebuklo receptas paprastas: paskatinkite jo poreikį būti savarankiškam ir parodykite pasitikėjimą.
Nepamirškite paprasto dalyko: norą eiti į mokyklą turi jausti vaikas, o ne jūs. Kitaip stebuklas neįvyks.
Ką daryti, kad jūsų vaikas PATS
rytą atsikeltų,
ruoštųsi į mokyklą sekdamas laikrodžio rodyklę,
ateitų į pamokas laiku,
eitų gulti tokiu metu, kad rytą pakiltų iš lovos išsimiegojęs?
Išmokti juo pasitikėti. Tai nėra lengva. Tačiau pasitikėjimas – bet kurio įgūdžio lavinimo pagrindas.
Jūs manote, kad vaikas yra mažas ir žioplas? Manote, kad jį reikia visada kontroliuoti? Tuomet ką jūs bandote jam įdiegti? Šokti pagal kitų dūdelę? Vykdyti įsakymus? Dėl kiekvieno judesio pasiklausti leidimo? Na, nebent jūs rengiate jį ne gyvenimui, o kariuomenei…
Taigi jūs atsikeliate anksčiau, kad padėtumėte ant kėdutės drabužėlius, sukrautumėte kuprinę, nuvalytumėte batukus… Ir vis žvilgčiojate į laikrodį. Pažadinate vaiką ir bėgate ruošti pusryčių, o jis apsiverčia nuo vieno šono ant kito ir. .. miega toliau. Jūs raginate, pradedate nervintis. Įtampa auga. Galų gale jums pavyksta prikelti vaiką, nutempti jį į vonią, užvilkti marškinius, apmauti kelnes, sumaitinti pusryčius, apauti batus, uždėti kepurę… O jis miega toliau. Jis dar nepabudęs. Galų gale jūs pavėluojate į mokyklą ir įtampa pasiekia apogėjų.
Viskas! Įkyrėjo! Kiekvieną rytą vis tas pats!
Įkyrėjo? Labai gerai. Pats metas savęs paklausti:
kam reikalinga mokykla – jums ar jūsų vaikui?
kas nori eiti į mokyklą – jūs ar jūsų vaikas?
Tai kodėl jūs nervinatės, kai jis nesikelia iš lovos? Kodėl jūs tempiate jį už rankos? Kodėl kremtatės, kai jis pavėluoja? Todėl kad taip reikia, kad taip daro visi? Betgi tai nelogiška!
Dabar tą patį klausimą – kam reikalinga mokykla – pateikite savo mažuliui. Paradoksas: gausite tokį pat atsakymą! Jis žino, kad mokykla reikalinga ne jums. Tuomet jo dar paklauskite, ar jam patinka vėluoti į pamokas ir kas turi pasirūpinti tuo, kad jis nevėluotų.
Ir tučtuojau pradėkite didįjį eksperimentą. Pasakykite vaikui, kad nuo šiol
žadintuvą jis nusistatys pats,
iš lovos atsikels pats,
seks laiką, kiek liko iki išėjimo pro duris, pats,
ragins mamą (kuri jį kol kas lydi iki mokyklos) paskubėti pats.
Pirmas blynas bus prisvilęs. Nenusiminkite. Žadintuvas čirkš – vaikas nesikels. Kiek palaukusi, jam pasakykite: „Aš tavęs daugiau nežadinsiu, einu, dar pamiegosiu”. Frazė gali būti kitokia – pagal aplinkybes, svarbu, kad jis suprastų: mama už jo pavėlavimą neatsako.
Pirmąją eksperimento dieną jums bus labai sunku stebėti, kas vyksta, tačiau antrąją jūs įsitikinsite, jog buvo verta neprarasti kantrybės.