Jis groja su Andriumi Mamontovu, jis groja Krumbą, Reichą, Njumaną. Jis – styginių kvartetas „Chordos” – antrajame „Permainų muzikos” koncerte rugsėjo 20-ąją, trečiadienį, 18 val. Klaipėdos koncertų salėje apsireikš „Juodaisiais angelais”.
Pirmąkart Lietuvoje
Elektroniškai sustiprinti du smuikai (Ieva Sipaitytė, Aidas Strimaitis), altas (Robertas Bliškevičius) ir violončelė (Mindaugas Bačkus), taip pat garsai, skambantys iš fonogramos, klausytojus lydės audringoje, išgyvenimų kupinoje sielos kelionėje.
Scenoje girdėsis šūksniai, švilpavimai, šnabždesiai, taip pat gongų, marakasų ir krištolinių taurių skambesiai. „Velnio muziką” keis „Dievo muzika”, o „Elektrinių vabzdžių naktis” įrėmins šią siurrealistinę Georgo Krumbo kvarteto „Juodieji angelai” dramą, beje, įkvėptą Vietnamo karo įspūdžių.
„Chordos” kvartetas „Permainų muzikoje” įgyvendins ir kitą ambicingą sumanymą, mesdamas iššūkį kolegoms – garsiajam amerikiečių kvartetui „Kronos”. Būtent pastarajam kolektyvui sukurti Stivo Reicho „Skirtingi traukiniai”, kurių Lietuvoje dar niekas gyvai nebuvo atlikęs. Šią muziką melomanai pažįsta iš įrašo, beje, 1990 metais pelniusio „Grammy” apdovanojimą geriausiam šiuolaikiniam kūriniui.
Kilusi iš kalbos
„Skirtingi traukiniai” atskleidžia naują kompozicinį principą, kuris išgarsino S.Reichą visame pasaulyje ir praplėtė jo gerbėjų ratą. Jo esmė yra muzika, kilusi iš kalbos, t.y. įrašyti kalbos segmentai generuoja muzikinės medžiagos sukūrimą instrumentams.
Sukurti „Skirtingus traukinius” kompozitorių inspiravo vaikystės prisiminimai iš kelionių traukiniais tarp Niujorko ir Los Andželo, vykusių 1939-1942 metais. Šios kelionės tada jam atrodė labai jaudinančios ir romantiškos. Vėliau jis suprato, jog, būdamas žydas ir gyvendamas tuo metu nacių valdomoje Europoje, būtų važinėjęsis visiškai kitokios rūšies traukiniais.
Kūrinyje S.Reichas panaudojo savo auklės, vagono palydovo balsus, išgyvenusių holokaustą liudininkų prisiminimus apie tai bei 1930-1940 metų Amerikos ir Europos traukinių garsų įrašus. Jis parinko trumpus kalbos fragmentus, kuriuos iššifravo natomis. Styginiai paraidžiui imitavo kalbos melodiją. Kalbos elementai bei traukinių garsai buvo perkelti į įrašą Sampling-Keybordu ir kompiuteriu.
Skambės laiko tema
Šiemetinės „Permainų muzikos” favoritas kompozitorius Bronius Kutavičius bene pirmasis Lietuvoje kartu su „gyva” panaudojo ir iš įrašo skambančią muziką. Jo Antrojo styginių kvarteto „Anno cum tettigonia” („Metai su žiogu”) fonogramoje skamba vargonų garsai, varpo dūžiai bei dalis kvarteto partijos. Minimalistinis kartojimo principas čia asocijuojasi su laiko tema. Kūrinyje itin ryški metų (japonų mitologijoje žiogas – metų simbolis) muzikinė išraiška.
Jauniausia festivalio autorė Egidija Medekšaitė savo kvartete „Pančami” ieško pastovumo, „kuris išnyksta ir pasiklysta, vos tik norime jį apglėbti savo ieškančiais žvilgsniais….”
Jei pasiilgote aštrių, sukrečiančių įspūdžių, jei trokštate pasinerti elektroniniuose skambesiuose ar kartu su angelais keliauti traukiniais, – šis koncertas kaip tik Jums!