Rail Baltica išlieka ES prioritetiniu finansuojamu projektu

Europinės vėžės geležinkelis „Rail Baltica”, sujungsiantis Suomiją ir Lenkiją per Lietuvą, Latviją ir Estiją, išlieka prioritetiniu transeuropinio tinklo plėtros projektu, teigia Susisiekimo ministras Algirdas Butkevičius. Tai rodo ir rugsėjo 7 d. pasirašyta Baltijos šalių transporto ministrų deklaracija, kurioje pažymima transporto infrastruktūros plėtros Šiaurės-Pietų kryptimi svarba Baltijos šalių integracijai į ES.

Deklaracijoje Lietuva, Latvija ir Estija įsipareigojo iki 2007 liepos 1 d. parengti ir tarpusavyje suderinti 2007-2013 nacionalines „Rail Baltica projekto įgyvendinimo priemones. Atsižvelgiant į Lenkijos, Baltijos valstybių partnerės svarbą, Lenkija kviečiama prisidėti prie deklaracijoje minimų veiksmų ir įtraukti projektą „Rail Baltica” į savo 2007-2013 metų nacionalinį plėtros planą.

Kaip žinoma, 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamentas ir Europos Taryba patvirtino 30 prioritetinių transporto sektoriaus projektų, tarp jų Lenkijos, Lietuvos, Latvijos ir Estijos vykdomą projektą „Rail Baltica”.

2006 m. kovo 27 d. Briuselyje Lietuvos pusės iniciatyva buvo pasirašyta Lenkijos, Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Suomijos Transporto ministrų bendra rezoliucija „Dėl TEN-T prioritetinio projekto Nr. 27 „Rail Baltica” įgyvendinimo”, kuria transporto ministrai deklaravo būtinybę rengiant nacionalines transporto strategijas šį projektą laikyti prioritetiniu; suteikti ypatingą svarbą sienos kirtimo taškų nustatymui; koordinuoti bendrą veiklą ir keistis informacija kartu su Europos koordinatoriumi ir Europos Komisija.

Vilniuje 2006 m. balandžio 12 d. vykusiame Lietuvos ir Lenkijos susisiekimo ministrų susitikime Lietuvos pusė pasiūlė nustatyti valstybės sienos kirtimo punktą. Tačiau Lenkijos pusė pageidavo pradėti sienos kirtimo taško nustatymo procedūras po Europos Komisijos užsakymu atliekamos galimybių studijos galutinių rezultatų, t.y. 2006 m. rudenį. Taip pat sutarta įkurti dvišalę darbo grupę klausimams susijusiems su geležinkelių transportu nagrinėti.

Nuo 2005 m. lapkričio Europos Komisijos užsakymu Danijos kompanijos COWI ekspertai atlieka specialią „Rail Baltica” galimybių studiją. 2006 m. liepos 26 d. Briuselyje vyko minėtos studijos tarpinės ataskaitos pristatymas, kuriame dalyvavo ir Susisiekimo ministerijos atstovai. Lietuva, teikdama siūlymus studijos tarpinei ataskaitai, pažymėjo, kad 2006 m. balandžio 26 d. Susisiekimo ministerija pateikė paraišką projekto „Europos standarto geležinkelio „Rail Baltica” atkarpos Lietuvos ir Lenkijos valstybių siena – Kaunas detalusis planas ir techninis projektas. Pirmas etapas „Lenkijos/Lietuvos valstybės siena – Marijampolė” TEN-T tinklo plėtros fondo paramai gauti (6,951 mln. eurų, Lietuvos biudžetas skirs dar tiek pat). Šioje geležinkelio atkarpoje planuojama nutiesti naują geležinkelių liniją, atitinkančią Europos standartus mišriajam ir keleiviniam geležinkelių transportui organizuoti. Šioje geležinkelių linijoje planuojamas greitis 160 km/h. Visi techniniai parametrai bus įvertinti galimybių studijos galutinėje ataskaitoje, kurią planuojama aptarti 2006 m. spalio 26 d. Vilniuje vyksiančiame projekto „Rail Baltica” darbo grupės susitikime.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Transportas su žyma , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.