Dėl profiliavimo ribotumo ir reformų klaidų geri norai virto meškos paslauga
Profesijos pasirinkimas – svarbus žingsnis kiekvieno moksleivio kelyje. Profilinis mokymas, kurį reikia pasirinkti šešiolikmečiui, yra pirmasis žingsnis į būsimą profesiją. Ar jis nėra per ankstyvas?
„Prieš kelerius metus pradėta reforma rodo, kad griežtas realinio ir humanitarinio profilio atskyrimas lemia didžiulius mokymosi krūvius, mokomasi per daug dalykų, kurie privalomi pasirinktam profiliui. Numatytas labiau individualizuotas profiliavimas, suteikiant platesnę pasirinkimo laisvę. Dalis dalykų bus kiekvienam privalomi – matematika, lietuvių kalba, viena užsienio kalba, po vieną socialinio, gamtos mokslų, meninio arba technologijų bloko ir dorinio ugdymo dalyką. Likusius dalykus mokinys galės rinktis laisvai, nebus įspraustas į vieno profilio rėmus. Šie pakeitimai įsigalios nuo 2007 metų rugsėjo”, – neseniai yra sakiusi švietimo ir mokslo ministrė Roma Žakaitienė.
Profiliuotos gimnazijos
O kaip visa tai vertina mokiniai, studentai, priverstinai patyrę profiliavimo privalumus bei trūkumus, ir mokytojai?
Kauno „Saulės” gimnazijoje besimokanti Eglė Pociūtė mus tikino, kad dar prieš renkantis profilį moksleiviai turėtų apsilankyti universitetuose, pasidomėti studijų programomis.
„Visuomet žinojau, jog rinksiuosi realinio profilio gamtamokslę pakraipą, todėl apsispręsti, kokį profilį pasirinkti, man nebuvo sunku. Mūsų mokykloje sustiprintai yra dėstomi realiniai mokslai. Retas kuris atėjęs mokytis į mūsų gimnaziją tikisi būti humanitaru”, – sako Eglė.
Kaune yra daug profiliuotų gimnazijų. „Saulės” gimnazija jau nuo seno garsėja kaip realinė mokykla, todėl ir profiliavimas čia labai savotiškas: yra daug realinio profilio pakraipų, tačiau humanitarinis profilis čia yra labai ribotas ir neperspektyvus. Atrodytų, jog visose mokyklose profiliai turėtų būti vienodi, tačiau tai tik iliuzija. Norintieji mokytis humanitarinius mokslus mieliau renkasi Maironio, J.Jablonskio ar kitas humanitarines gimnazijas, kuriose galima mokytis sustiprintai užsienio kalbų ir menų.
„Kadangi jau metus mokausi pagal pasirinktą profilį, pastebėjau, jog daugelis moksleivių į profiliavimą žiūri nerimtai ir pamokas renkasi ne pagal tai, kokių disciplinų prireiks stojant į aukštąją mokyklą, o pagal tai, koks mokytojas atlaidesnis, dažniau išleidžia iš pamokų”, – kalbėjo abiturientė.
Rinkosi pagal studijas
„Kadangi stojant į universitetą man prireiks humanitarinių mokslų ir menų, atėjus laikui rinktis profilį nedvejodama pasirinkau humanitarinių mokslų socialinę pakraipą. Jokios papildomos informacijos besirenkant profilį man neprireikė. Džiaugiuosi, kad profiliavimas bent šiek tiek sumažino pamokų skaičių ir daugelio nemėgstamų disciplinų pavyko atsisakyti. Nors matematika ir vienas gamtos mokslų dalykas yra privalomi, tačiau stojant į dailę man jų neprireiks. Na, nebent dėl bendro išsilavinimo reikia mokytis. Manau, visiems abiturientams yra labai sunku rengtis reikiamiems egzaminams, kuomet esame priversti mokytis visiškai nereikalingų disciplinų”, – kalbėjo Kauno Maironio gimnazijos auklėtinė Jovita Makauskaitė.
Jovitos nuomonei dėl nereikalingų disciplinų mokymosi pritarė ir vienuoliktokė Raminta Jasionytė.
„Prieš kelis mėnesius turėjau rinktis profilį. Seniai noriu tapti dizainere, todėl renkantis profilio pakraipą jokių sunkumų neiškilo. Užteko pasidomėti, kokių disciplinų prireiks stojant į universitetą.
Negaliu pakęsti matematikos, todėl pasirinkau šios disciplinos bendrąjį lygį – tikiuosi, bus lengviau. Manau, jog bendram išsilavinimui to pakaks, juk egzamino nelaikysiu”, – kalbėjo Kauno taikomosios dailės mokykloje besimokanti septyniolikmetė Raminta Jasionytė.
Save laikė reale
Nuo rugsėjo Vilniaus universitete teisės studijas pradėjusi Jurgita Randakevičiūtė sakė, kad geriau būtų neskirstyti moksleivių į humanitarus ir realus, o tiesiog leisti laisvai pasirinkti profilį.
„Profilį rinkausi ekspromtu, todėl ne vieną kartą teko jį keisti. Nors sustiprintai pasirinkau mokytis daugelį realinių mokslų, oficialiai buvau humanitarė. Iki šiol nesuprantu, kodėl taip atsitiko. Mano manymu, geriau leisti moksleiviams laisvai pasirinkti, kokias disciplinas jie nori mokytis sustiprintai, o kokių visiškai atsisakyti. Apriboti reiktų ne disciplinas, o pamokų skaičių. Profiliavimas gali iš dalies išgelbėti tuos moksleivius, kurie tvirtai žino, kuo nori tapti baigę mokyklą, tačiau tokių paauglių yra vienetai. Jei teisingai pasirenki disciplinas – mokytis gali būti malonumas”, – kalbėjo devyniolikmetė J.Randakevičiūtė.
Akivaizdūs skirtumai
Pasak Vilniaus pedagoginiame universitete lietuvių kalbos filologiją studijuojančios Vaidos Bareišaitės, net ir baigę mokyklą jaunuoliai dar gerai nežino, kokia sritis jiems artimiausia.
„Visuomet žinojau, kad esu humanitarė, todėl dar mokykloje, renkantis profilį, net mintis nekilo rinktis realinį. Baigęs vidurinę mokyklą jaunas žmogus dar gerai nežino, kuo nori tapti, o čia dar būdami šešiolikos metų moksleiviai jau turi nuspręsti, kokią profesiją pasirinkti visam gyvenimui. Juk profilis iš dalies lemia studijų kryptį. Tačiau daugelis mano draugų mokykloje buvo realais, o studijuoja humanitarines specialybes ir atvirkščiai. Niekas negali žinoti, kaip susiklostys gyvenimas, tačiau profiliavimas dabar yra labai ribotas. Jis jauno žmogaus gyvenime lemia išties labai daug. Dažnai žiniasklaidos priemonėse girdime apie profiliavimo reformas, tačiau dar neteko girdėti, kad profilis būtų pakeistas moksleivių naudai”, – sakė studentė.
Daug dvejonių
Kauno S.Dariaus ir S.Girėno gimnazijos dešimtoje klasėje besimokanti Monika Popova mus tikino, kad šešiolikmečiams tinkamai pasirinkti profilį yra išties sunku.
„Mums teks rinktis profilius. Dar praėjusiais mokslo metais mokytojai kalbėjo apie profiliavimą, vis primindavo, jog netrukus turėsime rinktis, kokias disciplinas mokysimės sustiprintai, o kokių atsisakysime. Nesu gabi kalboms. Daug mieliau mokausi gamtos mokslus, todėl manau, jog pasirinksiu realinį profilį, tačiau viskas dar gali kardinaliai pasikeisti. Noriu mokytis tai, kas įdomu, todėl į profiliavimą žiūriu labai atsakingai”, – sakė penkiolikametė M.Popova.
„Didelė dalis dešimtokų dar visiškai nėra apsisprendę, kokį profilį pasirinks, tačiau moksleiviai mieliau klauso savo tėvelių, draugų patarimų. Mokytojo žodis jiems nėra lemiamas, todėl profilį pasirenka neapskaičiavę savo galimybių bei gebėjimų. Gimnazijoje dėstau vieną svarbiausių dalykų – lietuvių kalbą ir literatūrą. Šias disciplinas visi moksleiviai mokosi sustiprintai, tačiau net ir silpniausi gimnazistai dažnai pasirenka laikyti valstybinį interpretacijos egzaminą, sakydami, jog rizikuoti verta, tačiau retai kada rizika pasitvirtina. Todėl manau, kad renkantis profilį reikia apsvarstyti savo pomėgius, gebėjimus bei norus”, – sakė Kauno S.Dariaus ir S.Girėno gimnazijoje lietuvių kalbą dėstanti Jūratė Čepėnienė.
Reikia patarti
Kauno Maironio gimnazijoje rusų kalbą bei literatūrą dėstanti Rima Mackevičienė mus tikino, jog kiekvienas auklėtojas turėtų patarti moksleiviams, kokį profilį pasirinkti.
„Moksleiviai blaškosi, sunkiai apsisprendžia. Praėjusiais mokslo metais, kuomet mano auklėtiniai turėjo išsirinkti profilius, nusivedžiau juos į Jaunimo darbo centrą. Jų apsisprendimui daug padėjo ir gimnazijoje įsikūręs karjeros institutas, todėl gavę pakankamai informacijos apie profesijas moksleiviai galėjo nedvejodami išsirinkti sau artimas mokslų sritis. Mano manymu, kiekvieno mokytojo pareiga yra padėti moksleiviams išsirinkti atitinkančią jų gebėjimus mokslo sritį „, – sakė R.Mackevičienė.