Jiesios pakrantės skardis po kiekvienos liūties artėja prie gyvenamojo namo
Po liūčių nuslinko dar daugiau Jiesios pakrantės šlaito, ant kurio stovi likimo valiai paliktas namas. Savivaldybės administracijos atstovai kelioms čia gyvenusioms šeimoms suteikė laikinuosius būstus ir pažadėjo per vasarą sutvirtinti šlaitą. Tačiau dabar miesto valdžios atstovai teigia, kad gelbėti pavojuje atsidūrusį pastatą geriausiu atveju bus galima tik kitais metais.
Žemyn nugarmėjo daug žemės
Karkazų rato gatvės 6-ojo namo gyventojas Vytautas Križinauskas sako, kad džiaugiasi kiekviena saulėta diena. Vyras prašo iš kaimynų statybinių atliekų, veža jas vežimėliu į savo kiemą ir nuo skardžio mėto plytgalius beviltiškai mėgindamas stabdyti slenkantį šlaitą.
„Ilgiau trunkantys lietūs atima vis didesnę dalį kiemo”, – sakė jis. Po paskutinių liūčių keliose vietose vėl nuslinko nemažai žemių. Kartu su jomis – ir Savivaldybės administracijos darbuotojų įsmeigtos įspėjančios apie nestabilų šlaitą vėliavėlės. Prie skardžio krašto dabar išilgai kiemo įskilęs apie metro pločio grunto ruožas. Ši dalis greičiausiai nugarmės per artimiausias liūtis.
Jadvyga Križinauskienė pasakojo, kad pernai rudenį po liūčių žemyn nuslydo visas 6 arų sodas su vyšniomis ir vaiskrūmiais. Ten pat atsidūrė ir kanalizacijos šulinys. Dabar namo duris nuo skardžio teskiria du metrai žemės.
Gyventojai bijo, kad per pavasario potvynį, kai Jiesia stipriai plaka krantus, nuo 40 metrų aukščio skardžio nenugarmėtų visas namas. „Neseniai sutvarkėme pastato nuosavybės dokumentus, bet greitai gali nieko nebelikti”, – guodėsi Križinauskai.
Jie bandė apdrausti savo turtą. „Tačiau draudimo bendrovės, pamačiusios, kokioje situacijoje esame, nė nesileidžia į kalbas”, – teigė V.Križinauskas.
Lėšų nėra
Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Robertas Stanionis teigė, kad šlaitui sutvirtinti reikėtų 700 tūkst. litų. „Šlaitas yra Jiesios kraštovaizdžio draustinyje, todėl lėšų prašėme Vyriausybės, tačiau gavome neigiamą atsakymą”, – teigė jis.
Pasak R.Stanionio, iš šių metų biudžeto tokios sumos skirti jau neįmanoma, todėl teks laukti kitų metų. „Greičiausiai darbai prasidės pavasarį”, – kalbėjo direktoriaus pavaduotojas.
V.Križinauskas mano, kad miesto valdžia galėtų apsieiti ir su mažesnėmis išlaidomis. „Iš įvairių statybviečių galėtų atvežti skaldos ir pripilti apačioje, – mano jis. – Taip pat reikėtų šiek tiek pakeisti Jiesios upės vagą, nes staigus šlaito irimas prasidėjo, kai prie jo priartėjo upė. Tai irgi neturėtų brangiai kainuoti”.
Norėtų greičiau sugrįžti
Savivaldybės administracija pavasarį skyrė 60 tūkst. litų trims butams suremontuoti. Juose apsigyveno trys Križinauskų dukrų ir vaikaičių šeimos.
Tėvų namus palikusi Zita Šuklinienė sakė, kad dabar tenka daugiau skirti lėšų butui išlaikyti. „Sumoku daug daugiau komunalinių mokesčių, o žiemą reikės mokėti ir už šildymą, tuo tarpu čia kūrendavome malkomis ir išlaidas dalydavosi keturios šeimos”, – aiškino Panerių gatvėje apsigyvenusi moteris.
Egidijus ir Živilė Vildžiūnai gyvena dviejų kambarių būste Palemone. Abu sutuoktiniai važinėja į gamyklą Fredoje. „Tenka daug toliau vykti į darbą, daugiau išleidžiame ir būstui”, – sakė jie. Vildžiūnai dirba Fredoje esančiame baldų fabrike, kuris yra arti jų buvusių namų.
Išsikėlusios iš namų šeimos norėtų kuo greičiau sugrįžti atgal, tačiau supranta, kad dabar čia gyventi pavojinga.
Križinauskai nusprendė niekur neišvažiuoti. „Juk kažkas turi prižiūrėti namą”, – aiškino jie. Jų dukra Z.Šuklinienė sakė, kad jai tenka dažnai čia atvažiuoti. „Matyt, dėl streso tėvams pablogėjo sveikata, – kalbėjo moteris. – Neseniai sapnavau tėvukus ir nusprendžiau, kad turiu juos aplankyti. Atvažiavusi kieme pamačiau vėl nubyrėjusias skardžio žemes”.
Mieste daug grėsmingų šlaitų
Kauno gyventojams nuošliaužos dažnai kelia grėsmę. Pastaraisiais metais ne vieną kartą nuo jų nukentėjo keli Veiverių gatvės namai. Jų kiemus iki langų užpylė žemės. Šlaitų sutvirtinimo darbai tada Savivaldybės administracijai kainavo ne vieną šimtą tūkstančių litų. Nustatyta, kad du kartus šioje gatvėje žemės atitrūko dėl statybos darbų aukščiau stovinčiuose namuose ir po ilgesnių liūčių. Vienas aukščiau ant šlaito esantis namas buvo nugriautas, nes grėsė, kad jis nuslinks į žemiau esančius kiemus.
Savivaldybės Miesto ūkio departamento direktorius Petras Morkūnas mano, kad potencialaus pavojaus sąlygomis gyvena dauguma Aleksoto ir Žaliakalnio šlaitų gyventojų. „Aš ten niekada nestatyčiau namo”, – tvirtino jis. Direktoriaus nuomone, tokiose vietose gyvenantys žmonės neretai elgiasi neatsakingai, kiemuose retindami krūmynus, iškirsdami medžius, kasdami šlaitą, kad praplatintų sklypą. Gruntą ardo ir nelegaliai nutiesti kanalizacijos vamzdžiai.
Lietuvos geologijos tarnybos duomenimis, Kaune užfiksuotos 38 potencialios nuošliaužos. Jos dažniausiai susiformuoja Jiesios, Marvelės, Sėmenos, Veršvos, Girstupio, Nemuno ir Neries upių slėnių bei griovų šlaituose. Dvylika nuošliaužų aptikta Kauno marių krantuose Palemono-Armališkių ruože.