Aviatorių svajonė: šalia namų – angarai lėktuvams

Belaukdami, kol Lietuva bus priimta į Šengeno erdvę, šalies verslininkai investuoja į turistinei aviacijai skirtą infrastruktūrą, kuria aviatorių gyvenvietę, kurios gyventojų namai statomi su lėktuvų angarais

Aviacijos specialistai didžiuojasi, kad nuo seno Lietuvą pelnytai galima laikyti aviatorių kraštu. Nedidelėje mūsų valstybėje yra keturi tarptautiniai oro uostai ir net 22 mažosios aviacijos aerodromai, apie 600 skraidymo aparatų, skirtų sportui ir laisvalaikiui.

Padangių paviliotiesiems

Vienas naujausių privačių aerodromų šiemet pradėjo veikti Trakų rajono Antakalnio kaime. Vos už 45 kilometrų nuo Vilniaus vaizdingose apylinkėse įsikūręs aerodromas skirtas turistinei aviacijai. Čia yra 740 metrų ilgio kilimo ir nusileidimo takas, 11 jaukių rąstinių namukų su visais patogumais šalia pušyno, restoranas ir 60 vietų konferencijų salė. Už 250 metrų – Vilkokšnis – vienas didžiausių Aukštadvario regioninio parko ežerų. Aviacijos turizmui skirtą laisvalaikio ir verslo klubą „Aerodream” (Aviasvajonė) įkūrė du verslininkai – pilotas Tadeušas Solovej ir amerikietis, kilęs iš Rūdiškių, Tadeušas Osipovičius.

„Čia – mano gimtinė, čia, ant ežero kranto, gyvenu su šeima”, – sako T.Solovej. Iš pradžių jis buvo sumanęs įkurti aerodromą savo poreikiams, tačiau jo bendravardis Osipovičius įkalbėjo įkurti aviacijos turizmui skirtą laisvalaikio ir verslo klubą, kur atskridę pilotai galėtų papildyti lėktuvus kokybiškų aviacinių degalų bei tepalų ir maloniai praleisti laiką. Amerikoje tokių aviacinio verslo klubų su aerodromais, gyvenvietėmis, prekybos ir pramogų centrais yra keli šimtai. Lietuvoje mažosios aviacijos aerodromų yra daugiau nei pora dešimčių, bet, išskyrus kilimo ir tūpimo taką, dispečerio namelį bei lėktuvų angarą, nieko daugiau ten nerasi. Tiesa, pastaruoju metu kai kurių aerodromų savininkai jau investuoja į infrastruktūrą, planuoja plėsti paslaugas.

Patogumai

Į „Aerodream” investuota jau keli milijonai litų. Čia yra sąlygos patogiai apgyvendinti atskridusius pilotus ir jų keleivius. Norintiesiems susipažinti su apylinkėmis „Aerodream” gali pasiūlyti dviračių arba paplaukioti Vilkokšnio ežere, rengia ekskursijas autobusais į Trakus ir Vilnių. Pabaigus statybas angare bus galima laikyti 10 lėktuvų. Jau dabar yra norinčiųjų išsinuomoti vietą šiai transporto priemonei. Be to, lėktuvą čia galima išsinuomoti. Per mėnesį šiame aerodrome nutūpia apie 30 lėktuvų. Mažoka, turint omenyje, kad aviaturistai skraido grupėmis po 4 ar net 20 lėktuvų. „Grupėmis skraidyti saugiau ir įdomiau, yra su kuo pasidalyti įspūdžiais”, – sako Solovej. Jis viliasi, kad Lietuvai įsiliejus į Šengeno erdvę aviacinių turistų šalyje padaugės. „Tada nebereikės skristi iš tarptautinio oro uosto į tarptautinį, kad būtų atliktos muitinės ir pasų kontrolės procedūros, būtinos dabar”, – Šengeno pranašumus aiškino pašnekovas.

Mokesčiai

„Bėda, kad apie Lietuvą aviatoriai turi per mažai informacijos. Tuo įsitikinau, dalyvaudamas tarptautinėje turizmo parodoje Hamburge. 90 proc. ten kalbintų vokiečių apie Lietuvą beveik nieko nežinojo”, – dalijosi įspūdžiais pašnekovas. Pasak jo, į Lietuvą atskrenda daugiausia pilotai iš Lenkijos ir Švedijos, o įkandin – ir jų draugai.

Iki šiol dauguma aviaturistų per Lietuvą skrenda tranzitu. Pašnekovo manymu, pagrindinės priežastys – informacijos apie čia teikiamas paslaugas trūkumas ir tarptautinių oro uostų, ypač Vilniaus, dideli mokesčiai privatiems lėktuvams. „Pažįstami lenkai skrido keturių vietų „Cesna” iš Vroclavo į Vilnių ir į Berlyną. Už pusdienį Vilniaus oro uoste sumokėjo 500 litų, už parą su nakvyne Berlyno oro uoste – 40 eurų (140 litų)”, – pasakojo pašnekovas.

Mažoji aviacija

„Visi registruoti Lietuvos mažieji aerodromai yra nurodyti aviacijos žinynuose, tačiau jų savininkai turėtų labiau reklamuoti savo paslaugas. Tai jų verslas ir jų problema, jeigu apie juos nežino”, – aiškino Civilinės aviacijos administracijos direktoriaus pavaduotojas Alvydas Šumskas. Jis mano, kad Lietuvą priėmus į Šengeno erdvę mažajai aviacijai atsivers naujos perspektyvos. „Kai nebereikės skristi į tarptautinį oro uostą, mažieji aerodromai, ypač esantys tokiose gražiose vietose kaip Nida, sulauks nemažai aviacinių turistų”, – sakė A.Šumskas. Europos privačiuose aerodromuose mažosios aviacijos lėktuvams netaikomi mokesčiai. Šie aerodromai užsidirba, teikdami pilotams paslaugas. „Kelionė nuosavu lėktuvu po Europą kainuoja beveik tiek pat, kiek ir kelionė automobiliu”, – teigė Solovej.

Mokosi iš skandinavų

Pasak A.Šumsko, Lietuvai mažosios aviacijos srityje neprilygsta nei Latvija, nei Estija. Kita vertus, lietuviai aviacinio turizmo, aviacinio gyvenimo stiliaus mokosi iš amerikiečių ir skandinavų, ypač švedų. Ilgametis Lietuvos aviacijos darbuotojas Edvardas Ramonas su verslo partneriu iš Švedijos Hakanu Wijkanderiu kuria „Paluknio oro parką” („Paluknio Air Park”) – gyvenvietę, kur gyvens pilotai.

70 ha plotas padalytas į 64 sklypus po 50 arų, o namai bus statomi ne su garažais automobiliams, bet su angarais lėktuvams. Pirmasis tokį namą pasistatė Hakanas Wijkanderis, įgyvendinęs savo šūkį: „Gyvenk šalia lėktuvo”. Jis turi privatų aerodromą šalia Stokholmo, aviacija yra jo gyvenimo tikslas ir pomėgis.

„Paluknio Air Park” gyventojai galės atskristi, nusileisti, iš pagrindinio kilimo ir nusileidimo tako nuvairuoti lėktuvą į savo namo angarą. „Čia bus savita tvarka. Namai statomi vieno aukšto, bet individualios architektūros. Dviejų aukštų leidžiama statyti tik teritorijos pakraštyje, kur jie netrukdys lėktuvams”, – pasakojo Ramonas.

Jis su žmona Laima svečiavosi JAV pas žinomą aktorių Johną Travoltą. Garsenybė gyvena labai jaukiame, žalumoje skendinčiame aviaciniame parke Floridoje. „Rytą jis apsivelka piloto uniformą, sėda į nuosavą „Boeingą” ir skrenda į Holivudą…”, – pasakojo pašnekovas. Daugumą šio amerikietiško parko, kurio teritorijoje yra ir golfo aikštynas, taisyklių mėgins Ramonai pritaikyti ir Paluknyje. Jų sumanymas jau suviliojo prancūzus ir švedus bei aviacijos srityje dirbančius lietuvius. Jau parduota 11 sklypų, dar 20 – rezervuota. Projektą planuojama įgyvendinti etapais per 10 metų. Gyvenvietė bus uždara, saugi, o vieta jai parinkta vos už 30 km nuo Vilniaus, miškų apsuptoje, ramioje vietoje. Europoje yra tik 2 aviaciniai parkai – Ispanijoje ir Prancūzijoje. Kuriamas Pietų Švedijoje ir čia – Paluknyje. Jų gyventojai teigia, jog gyvenimas už miesto yra sveikesnis ir vaikai saugomi nuo didmiesčių rykštės – narkotikų.