Vėluodama stiprinti išorinę ES sieną Lietuva prarastų galimybę pritaikyti modernias Briuselio finansuojamas technologijas kovai su kontrabanda stiprinti. Naujovės, pasak specialistų, ilgainiui galėtų būti aktyviau pritaikytos ir tokiose srityse kaip viešasis saugumas bei mokesčių surinkimas.
Neseniai Valstybės kontrolės auditoriai paskelbė, esą išorinės ES sienos apsauga Lietuvoje stiprinama nepakankamai sparčiai. Pasak pareigūnų, dėl to šalis gali prarasti dalį tam skirtų ES lėšų. Lietuvai sienų kontrolei stiprinti ES iš viso numatė skirti beveik 618 mln. litų, kurie turi būti panaudoti iki 2007 metų pabaigos. Iki šių metų vidurio buvo panaudota tik 3 proc. šios sumos.
Įtartinųjų sąrašai
Šiuo metu vyksta Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) paskelbtas konkursas numerių atpažinimo įrangai išorinių ES sienų kirtimo postuose įrengti. Konkurso reikalavimuose numatyta, kad numerių atpažinimo įranga turės būti parengta iki 2007 metų liepos 1 dienos. Vėliau vyks dviejų mėnesių bandomasis periodas – sistemos paleidimo ir derinimo bei klaidų taisymo darbai.
Įtartinus automobilius teisėsaugos pareigūnai šiandien tikrina pagal turimus sąrašus, tačiau tokia sistema yra nepatogi – patikrinimui sugaištama sąlyginai daug laiko, tokios sistemos funkcionalumas menkas.
Sprendimų paieška
Įdiegus numerių atpažinimo sistemą, būtų sunkiau į užsienį išgabenti pavogtas transporto priemones. Pareigūnai kovai su nusikaltėliais ir kontrabandininkais į pagalbą turėtų pasitelkti modernias vaizdo stebėjimo ir analizės technologijas.
Sprendimai, leisiantys automatiškai nuskaityti vilkikais pervežamų krovinių konteinerių identifikacinius kodus, bus pritaikyti 8-iuose automobilių kelio punktuose Baltarusijos ir Kaliningrado srities pasienyje, bei viename, esančiame Klaipėdos jūrų uoste.
Šiuo metu konkurse dalyvauja 4 bendrovės, galinčios pasiūlyti tokius sprendimus. Pasak specialistų, sukurtų algoritmų, gebančių tiksliai iš vaizdo išskirti numerius, Lietuvoje nėra, todėl Lietuvos įmonės pasitelkia užsienyje sukurtą programinę įrangą.
Fiksuos visus
Ekspertų vertinimu, šiam projektui reikalingi itin patikimi kompleksiniai sprendimai, kurie apima ne tik didelius specialių vaizdo stebėjimo kamerų, duomenų perdavimo įrangos kiekius, bet ir specialų programinį paketą, kuris filmuojamame vaizde identifikuoja ir atskiria transporto priemonės valstybinius numerius ar vežamų konteinerių kodus. Atpažinimas vyksta ne pagal ant numerio priklijuotą hologramą, bet pagal raides ir skaičius. Kai vaizdo kamera užfiksuoja bet kokį skaičių, programinė įranga pradeda atpažinti. Specialios kameros vaizdą sugeba fiksuoti bet kuriuo paros metu ir bet kokiomis oro sąlygomis – lyjant lietui, esant rūkui ar sningant. Be to, dėl infraraudonųjų spindulių blyksčių, specializuotų kamerų ir filtrų sistema galės nuskaityti net ir tų transporto priemonių numerius, kurios bus įjungusios ilgąsias šviesas.
„Jau esame įdiegę ne vieną numerių atpažinimo sistemą. Tačiau neabejotinai šis projektas – kol kas didžiausias Lietuvoje, reikalaujantis didžiausios atsakomybės. Visa kompleksinė sistema turės veikti nepriekaištingai ir užfiksuoti numerius su minimalia 5 proc. paklaida”, – sako elektroninių inžinerinių sprendimų bendrovės „Fima” sprendimų departamento direktorius Martynas Pargaliauskas.
Pasienyje įrengtos kameros turės būti pritaikytos atpažinti 25 Europos Sąjungos valstybių bei 20 kitų pasaulio šalių transporto priemonių valstybinius numerius. Įdiegus pažangią sistemą ateityje ji galėtų būti lengvai ir gana nebrangiai plečiama įtraukiant ir kitų šalių valstybinių numerių formatus.
Signalizuos automatiškai
Duomenys apie sieną kertančius automobilius bus siunčiami ir tikrinami vietos duomenų bazėje. Pasak Pargaliausko, jeigu transporto priemonė įtraukta į įtartinųjų ar pažeidėjų sąrašus, sistema automatiškai informuos apie tai pareigūnus.
Vėliau informacija bus perduodama į centrinę duomenų bazę: čia bus siunčiamas ne tik atpažintas transporto priemonės valstybinis numeris ar konteinerio kodas, bet ir automobilio nuotrauka iš priekio ir galo, bendras transporto ar konteinerio vaizdas, galiausiai – pasienio punktas, kurį kirto, ir laikas. Visa ši informacija archyvuose bus saugoma 5 metus.
Bendrovės „Fima” sprendimų departamento direktoriaus teigimu, naujoji sistema kiek primins Vilniaus mieste įdiegtą vaizdo stebėjimo kamerų tinklą, kurį taip pat sudaro vaizdo stebėjimo, duomenų perdavimo, kaupimo ir analizės elementai.
Vieninga Europos sistema
Sujungus Lietuvos sistemą su kitų Europos šalių sistemomis bus galima efektyviau kontroliuoti automobilius europiniu mastu, automatiškai fiksuoti ir tarp valstybių keistis informacija apie paieškomus automobilius.
„Šios technologijos pritaikymo galimybių didinant saugumą yra daug. Pavyzdžiui, įdiegus tokias sistemas degalinėse, keliuose ar prie svarbių objektų, teisėsaugos pareigūnai žinotų, kur ir kada važiavo įtartini automobiliai, nustatytų vogtų transporto priemonių judėjimo maršrutą, galėtų lengviau susekti piktybinius tvarkos pažeidėjus”, – teigia „Fimos” sprendimų departamento direktorius.