Daugelį metų teismams vadovaujantys teismų pirmininkai neketina kitiems užleisti minkštų krėslų. Prezidentūrai paskelbus atranką į dešimt atsilaisvinusių teismų vadovų vietų, prašymus pateikė tie patys iki šiol šias aukštas pareigas ėję teisėjai.
Iš pavasarį kilusio skandalo dėl teisėjų uždarumo nepadaryta jokių išvadų. Šiandien Teisėjų taryba svarstys, ar patarti prezidentui skirti teismų pirmininkais 10 teisėjų, kurie iš šių pareigų nesitraukia jau daugelį metų. Jeigu taryba pritars be konkurencijos į postus pretenduojančių pirmininkų rekordininkų kandidatūroms, pastangos teisėjų luomą padaryti skaidresnį gali nueiti perniek.
Trauktis neketina
„Mums belieka apgailestauti, kad taip atsitiko, tačiau niekas iš teisėjų daugiau neišdrįso dalyvauti atrankoje”, – LŽ sakė prezidento patarėjas teisės klausimais Česlovas Atkočaitis. Anot jo, daug vilčių teikęs atrankos mechanizmas skiriant teismų pirmininkus kol kas nesuveikė – daug metų teismams vadovavę žmonės greičiausiai ir toliau turės aukštus postus.
Iš 12 Teisėjų tarybai pateiktų kandidatų 10 yra senbuviai teismo pirmininkai. Širvintų teismo pirmininkė Danguolė Šuminaitė šias pareigas eina jau 24 metus, Zarasų teismo pirmininkė Nijolė Stepanavičienė – 19, Ignalinos teismo pirmininkas Algirdas Baliulis ir Jurbarko teismo vadovas Saulius Mikšys – po 14, Kaišiadorių teismo pirmininkas Gintautas Kaulakis – 13, Druskininkų teismo vadovė Nina Butnorienė ir Kauno rajono teismo pirmininkas Virginijus Kalkauskas – po beveik 12 metų, Plungės teismo vadovė Aušra Volskytė ir Tauragės teismo pirmininkas Albinas Bazilius – po 11 metų. Tik Akmenės teismo pirmininkas Stasys Pocevičius teismui vadovauja nuo 2001-ųjų.
Teismo pirmininkų kadencijas įstatymu riboti pradėta tik nuo 2002-ųjų. Pagal Teismų įstatymą teisėjas į teismo pirmininko pareigas gali būti skiriamas ne daugiau kaip dviem penkerių metų kadencijoms iš eilės. Tačiau į šias pareigas pretenduojantys teisėjai pirmininkauja kelias kadencijas ir iš aukštų postų nė neketina trauktis.
Bijo kandidatuoti
Birželio pradžioje Teisėjų taryba pasibaigus įgaliojimų laikui prezidentui patarė iš apylinkių teismų pirmininkų atleisti nemažai teisėjų. Netrukus Atrankos komisija paskelbė konkursą atsilaisvinusioms pareigoms.
Pasak prezidento patarėjo Atkočaičio, atrankoje dalyvavo tik tie teisėjai, kurių įgaliojimai kaip pirmininkų ką tik buvo baigęsi. „Tikimės, kad ateityje tarp teisėjų atsiras nebijančių ir išdrįsiančių pakeisti dabartinius teismų vadovus”, – sakė Atkočaitis.
Pirmininkė rekordininkė
Širvintų rajono apylinkės teismo pirmininkė Šuminaitė – ilgiausiai pirmininko kėdėje sėdinti teisėja. Dar 1982 metais teismui pradėjusi vadovauti moteris nemano, kad po kilusio skandalo elgiasi neetiškai pretenduodama į aukštas pareigas.
„Tiesiog galiu dirbti, – savo apsisprendimą tęsti rekordą pirmininkės kėdėje LŽ motyvavo Širvintų teismo vadovė. – Ką mums daryti? Ar blogai, kad norime toliau dirbti? Ilgai galvojau apie tai, tačiau apsisprendžiau toliau kandidatuoti”.
Pasak Šuminaitės, šiuo metu Širvintų teisme tėra trys etatai, vienas jų – laisvas. Jos kolegė atrankoje nepareiškė noro dalyvauti, nes „matyt, dar nėra pasiruošusi”. „Kodėl manote, kad bijo? Kas kitiems draudžia dalyvauti? Manau, šiais laikais teisėjai yra gana drąsūs ir protingi, kad galėtų pareikšti savo nuomonę”, – prezidento patarėjo svarstymus atmetė teismo pirmininkė.
Druskininkų rajono apylinkės teismo vadovė Butnorienė, 11 metų einanti vadovaujamas pareigas, mano, kad ir toliau puikiai galės tvarkytis teisme. „Jeigu leidžia įstatymas, kodėl nepasinaudojus proga? – stebėjosi Butnorienė. – Turiu didelę darbo patirtį, puikiai tvarkau ūkinius klausimus. Malonu dirbti tokiame teisme – visų darbuotojų labai geri santykiai”.
Tiesa, Butnorienė turėjo problemų prieš keletą metų, kai Valstybės kontrolė patikrino teismo darbą. Buvo nustatyta, kad pastato rekonstrukcijos darbai ir nauji baldai nupirkti neskelbiant konkurso.
Dar 10 metų
Zarasų teismui 17 metų vadovaujanti Teisėjų tarybos narė Stepanavičienė taip pat mano, kad gali toliau eiti šias pareigas. „Jeigu taryba nuspręs, kad per ilgai dirbu, tegul neskiria”, – sakė ji. Stepanavičienės teigimu, ji ne tik tvarko teismo ūkinius reikalus, bet kaip ir kiti teisėjai nagrinėja bylas.
„Esu gana etiškas žmogus ir kolegų neklausiau, ar jie pretendavo į pirmininko postą”, – tikino Stepanavičienė. Ji pabrėžė, kad Atrankos komisijai pateikdama savo kandidatūrą nenusižengė jokiems įstatymams, nes teismo pirmininkų kadencijos skaičiuojamos tik nuo 2002-ųjų. Stepanavičienė į šias pareigas buvo paskirta anksčiau, todėl pagal įstatymą tai būtų pirmoji jos kadencija. Ji, kaip ir daugelis kitų teisėjų, teismams galėtų vadovauti dar 10 metų.
Sulaukė priekaištų
Teisėjų tarybos pirmininkė Laima Garnelienė prisipažino, kad šiandien tarybai teks svarstyti nelengvą klausimą, ar vis dėlto patarti prezidentui skirti daug metų iš postų nesitraukiančius pirmininkus.
Taryba taip pat spręs, ar Kauno miesto apylinkės teismo pirmininko pavaduotojas Edmundas Inokaitis toliau gali eiti pareigas. Teisėjas pavaduotoju dirba jau daugiau kaip 11 metų.
Jeigu vis dėlto Teisėjų taryba nuspręstų prezidentui nepatarti skirti daugelį metų teismams vadovavusių pirmininkų, Atrankos komisijai tektų skelbti naują konkursą.
Šį pavasarį buvo kilęs skandalas dėl teisėjų rotacijos. Konstitucinis Teismas pareiškė, kad Aukščiausiojo Teismo (AT) pirmininkas automatiškai neturėtų tapti Teisėjų tarybos vadovu, be to, ne nuo jo malonės turėtų priklausyti, koks teisėjas taps civilinių ar baudžiamųjų bylų skyriaus vadovu. Nemažai priekaištų buvo išsakyta ir teismų pirmininkams, daug metų nesitraukiantiems iš šių postų.