Pagal skolinimosi mastą lietuviai sparčiais žingsniais vejasi Vakarų Europos gyventojus: suteikdami galimybę čia ir dabar naudotis nauju būstu ar automobiliu, Lietuvos bankai kasmet išdalija milijardus litų paskolų.
Tačiau šį reiškinį stebintys psichologai tvirtina, kad puolimas strimgalviais skolintis atskleidžia nemažos dalies lietuvių nemokėjimą gyventi skolon, o tai ateityje gali turėti rimtų pasekmių.
Mokėti bankui gaila
Duomenų, kiek lietuvių jau yra paėmę paskolas, nei Statistikos departamentas, nei Lietuvos bankas neturi.
Tačiau tam tikroms tendencijoms atskleisti visiškai pakanka paklausti apie paskolas savo artimųjų bei kolegų.
Tokį eksperimentą atliko ir „Vakarų ekspresas”: pakalbinome dvidešimt atsitiktinių gatvėje sutiktų jaunų bei vyresnio amžiaus klaipėdiečių ir paklausėme, ar jie turi finansinių įsipareigojimų bankams.
Iš dvidešimties net penkiolika atsakė teigiamai. Dešimt apklaustųjų sakė paėmę paskolas tik būstui įsigyti, du teigė, jog yra paėmę keletą paskolų – ir būsto, ir vartojamąjį kreditą, o trys klaipėdiečiai tvirtino mokantys bankams įmokas tik už vartojamąsias paskolas. 97 tūkstančiai litų buvo mažiausia suma būstui įsigyti, įvardyta apklaustųjų, o didžiausia siekė 311 tūkst. Lt. Paskolų trukmė svyravo nuo 20 iki 35 metų. Tuo tarpu vartojimo kreditų dydį visi klaipėdiečiai nurodė tą patį – 5 tūkst. Lt.
Visi be išimties pasiskolinusieji tvirtino, kad priprasti prie nuolatinių įmokų bankui buvo sunkiausia iš pradžių, kaip ir išmokti planuoti savo išlaidas. Tačiau ir vėliau teko gerokai apriboti savo poreikius, atsisakyti kai kurių pramogų. Turintieji keletą paskolų teigė, jog sukaupti pinigus įmokoms neretai būna labai sudėtinga.
„Pasiėmiau 5 tūkst. litų vartojimo kreditą trejiems metams. Atrodytų, ne tokia jau ir didelė suma, bet mokėti vis tiek sunku. Kažkaip gaila kas mėnesį atidavinėti tuos pinigus”, – „Vakarų ekspresui” prisipažino 26 metų mergina.
Tikisi laimėti loterijoje
Psichologė Liana Brazdeikienė sako, kad kai kurie žmonės, greitai įgiję trokštamą daiktą ir vėliau mokantys bankui įmokas, niekaip negali susitaikyti su šia mintimi. Jiems iš tikrųjų gaila tų pinigų, lyg nė nebūtų skolinęsi.
Tačiau banko paskola nepalieka pasirinkimo.
Kur kas blogiau, anot Klaipėdos universiteto Psichologijos katedros docentės, kai pinigus yra paskolinęs ne bankas, o koks nors draugas ar giminaitis. Banko paskola sudrausmina ir skatina įgyti atsakomybės, o skola artimam žmogui tarsi gali ir palaukti. Visada atsiranda svarbesnių išlaidų už šią skolą.
„Todėl posakis, kad jei nori susipykti su draugu – paskolink jam pinigų, teisingas”, – teigė L. Brazdeikienė.
Kaip žinojimas, kad kone visą savo darbingą gyvenimą būsi skolingas bankui, paveikia skolininką? Psichologė sako, kad vienareikšmiškai atsakyti į šį klausimą neįmanoma.
„Žmonės yra skirtingi. Vieniems tai labai svarbus žingsnis, kuriam ilgai ruošiamasi. Kiti iš viso nesiryžta skolintis. Bet yra ir tokių žmonių, kurie lengvabūdiškai ima vieną paskolą po kitos, pernelyg nesusimąstydami apie pasekmes”, – teigė L. Brazdeikienė.
Psichologė pridūrė, kad skolintis iš banko gali būti baisu tik iki tam tikro momento. „Sakoma, kad jei nori atsikratyti baimės – įženk į ją. Imti paskolą yra baisu tol, kol šito nepadarai.”
L. Brazdeikienė nemano, kad keliasdešimt metų trunkantys finansiniai įsipareigojimai atima ramybę ir garantuoja nuolatinę įtampą. Anot psichologės, „banko alsavimas į nugarą” neturėtų trukdyti gyventi.
„Tu tiesiog turi paskolą ir tau nebėra kur dingti. Nori nenori turi kas mėnesį atidėti tam tikrą sumą paskolos įmokai”, – teigia psichologė.
Tačiau L. Brazdeikienė pabrėžė, kad nemokantys pasverti savo galimybių žmonės rizikuoja nudegti nagus.
Tam tikra dalis žmonių – juos psichologė vadina nebrandžiais individais – lengvai pasiduoda bankų vilionėms ir prisiskolina tiek, kad net nebegali pakelti. Tokie žmonės ima vieną paskolą po kitos ir apie tai, kaip reikės mokėti įmokas, susimąsto tik susidūrę su šiuo faktu akis į akį.
„Jie naiviai galvoja: „O gal aš iš kur nors gausiu pinigų. O gal laimėsiu loterijoje…” Pasiduoda iliuzijai, kad kaip nors išsisuks. Tokie žmonės bankams naudingi. Juk bankai tarsi formuoja nuostatą, kad jų pinigai yra labai lengvai pasiekiami. Tik imk ir naudokis”, – pastebi psichologė.
L. Brazdeikienė visiems norintiems skolintis pataria pirmiausia pasimokyti finansinio raštingumo. Tam esą puikiai tinka Roberto Kijosakio knygos – jose galima rasti daug naudingų patarimų.
Kiek galima skolintis
Vilniaus banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė pripažįsta, kad nemažai žmonių išties nemoka planuoti savo pajamų. Ypač tai pasakytina apie jaunas šeimas. Vyresnieji skolindamiesi yra kur kas labiau atsargūs. Tačiau J. Varanauskienė tvirtina, esą banko nustatyti saugikliai neleidžia žmonėms prapulti.
„Tie, kurie pervertina savo galimybes, tiesiog atsimuša į banko reikalavimų sieną”, – teigė šeimos finansų ekspertė.
Kiek galima skolintis, kad pajamų užtektų ir banko įmokoms mokėti, ir normaliai pragyventi?
Anot J. Varanauskienės, vienam šeimos nariui neturėtų likti mažiau nei 500 litų. „Tačiau tai nėra geležinė taisyklė. Jei šeimoje yra keturi, penki ar daugiau asmenų, ši suma mažėja. Be to, Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos gyventojams pragyvenimui liekanti suma turėtų būti didesnė nei gyvenantiesiems mažesniuose miestuose bei kaimuose”, – teigė banko atstovė.
Kitais skaičiavimais, pasak J. Varanauskienės, paskolų mokėjimai neturi viršyti 40 proc. šeimos pajamų. Tačiau ir čia galimos variacijos. „Jei šeimos pajamos didelės, procentas gali būti mažesnis, nes ištikus bėdai šeima gali pasispausti”, – teigia J. Varanauskienė.
Lietuvių skolos skaičiais
* Per metus – nuo 2005 m. liepos 1 d. iki 2006 m. liepos 1-osios – bankų suteiktos paskolos Lietuvos gyventojams išaugo 5,3 milijardo litų, arba 87 proc.
* Iš jų būsto paskolos per tą patį laikotarpį padidėjo 3,9 milijardo litų, arba 85 proc., o kitos paskirties paskolos – 1,4 milijardo litų, arba 95,5 proc.
* Šių metų liepos 1 d. duomenimis, iš viso įvairių paskolų gyventojams jau yra suteikta už 11 mlrd. 402,2 Lt.