Kupiškietė Zina Tonkienė prisipažįsta nelinkusi afišuoti savo laisvamaniškos dvasios, bet šios vasaros įvykiai moterį privertė tai padaryti.
„Mano tėtis buvo laisvamanis, aš ir mano vaikai nekrikštyti. Esu numačiusi sau amžinojo poilsio vietą šalia tėčio Jono Varkalio laisvamanių kapinėse Pergalės gatvėje.
97 metų mano mama irgi ten nori atgulti. Pažįstu ir daugiau senyvų žmonių Kupiškyje, kurie norėtų ten pasilaidoti. Bet ar galėsim tai padaryti, kai mūsų kapines bando nusavinti Rusijos ambasada?” – nuogąstavo į „Panevėžio ryto” redakciją atėjusi kupiškietė.
Laisvamanius pavadino tarybiniais kariais
Moteris sakė jau seniau girdėjusi, kad Rusijos ambasada skiria lėšų tvarkyti tarybinių karių kapinėms visoje Lietuvoje, taip pat ir Kupiškyje.
Rusų kariai Kupiškyje palaidoti vienose kapinėse su karo pradžioje sušaudytais žydais bei tarpukariu šias kapines įkūrusiais laisvamaniais.
Liepos mėnesį nuėjusi į kapines Z.Tonkienė patyrė akibrokštą.
„Vos širdies smūgis neištiko, kai ant pagrindinių vartų pamačiau pritvirtintą lentą su rusišku užrašu, kad čia yra tarybinių karių memorialas, restauruotas Rusijos ambasados lėšomis.
Vadinasi, žymūs Kupiškio laisvamaniai broliai Gūros, Vaitiekūnas su žmona, mano tėtis, kai kurie kiti kupiškėnai, prieš Antrąjį pasaulinį karą įkū-rę mieste laisvamanių draugiją, tapo tarybiniais kariais?” – piktinosi moteris.
Ant stalo patiesė įrodymus
Šoko ištikta Z.Tonkienė nuskubėjo pas Kultūros paveldo departamento Panevėžio padalinio vyriausiąjį valstybinį inspektorių Kazimierą Stančiką, vėliau – ir pas rajono merą Leoną Apšegą.
„Įpykusi dėl tokios nepagarbos Lietuvos istorijai, merui rėžiau, kad būsiu priversta atgaivinti Kupiškyje laisvamanių sąjūdį”, – dabar kupiškietė su šypsena prisimena savo emocijų proveržį.
Pas valdininkus Z.Tonkienė nuėjo ne tuščiomis. Nusinešė archyvo dokumento kopiją, kuri įrodo, kad 1933 metais Kupiškio laisvamaniai kapines įsteigė savo lėšomis.
Teismo notaro patvirtintoje pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta, kad Kupiškio gyventojas P.Matulionis pardavė Kaziui Jėčiui, Petrui Šinkūnui ir Petrui Gūrai 3200 kvadratinių metrų žemės. Yra ir jos planas.
Joje laisvamaniai ir įkūrė savo kapines. Z.Tonkienės motina yra pasakojusi, kad patys iniciatoriai darė talkas, mūrijo betoninę kapinių tvorą.
Anot Z.Tonkienės, turėti atskirą laidojimo vietą laisvamaniams buvo būtina, nes kunigai atsisakydavo juos laidoti bendrose parapijų kapinėse.
Lentą teko pakeisti
Aktyvios kupiškietės žygiai netrukus davė rezultatų.
Savivaldybės valdininkai, paminklosaugos specialistai nuskubėjo į kapines, kurias jau tvarkė bendrovė „Amžinoji atmintis” bei Kupiškio darbo biržos į viešuosius darbus atsiųsti kupiškėnai.
Nuo pagrindinių vartų buvo nuimta lenta su klaidinančiu užrašu, kad čia esančios tarybinių karių kapinės.
Ją pakeitė kita, kurioje dabar lietuvių ir rusų kalbomis užrašyta: „Laisvamanių, holokausto aukų ir tarybinių karių kapinės”.
Statusas liko neapibrėžtas
Z.Tonkienė sutinka, kad toks užrašas atitinka istorinę tiesą, tačiau jai neramu dėl kitko.
Niekas iš savivaldybės valdininkų ar paminklosaugininkų negalėjo pasakyti, koks dabar yra laisvamanių kapinių statusas, ar šeimų kapvietėse galės atgulti laisvamanių palikuonys.
„Ką man atsakyti savo mamai, senai pažįstamai Bronei Kvietkauskienei, kurios vyras ten palaidotas? Kapinės lyg ir uždarytos, bet žinau, kad yra naujų palaidojimų, matyt, savavališkų, nelegalių. Kažkas turi įvesti tvarką ir ją kontroliuoti”, – teigė kupiškietė.
Problemą teks spręsti politikams
„Panevėžio ryto” pakalbintas savivaldybės paminklosaugos specialistas Vincas Dičkus pripažino, kad būta nesusipratimų dėl kapinių tvarkymo, bet, anot jo, galiausiai aistros aprimusios.
„Kai kam nepatiko naujos paminklinės lentos, tai, kad nuimti senieji antkapiai, kad užsėta veja, pertvarkyta tvora. Bet tai sprendėm ne mes, o užsakovai – Rusijos ambasada ir darbus atlikusi bendrovė.
Iš pradžių ambasada planavo atlikti gerokai mažiau darbų, bet po derybų su savivaldybe buvo išplėsta jų apimtis, nuspręsta per darbo biržą įdarbinti kupiškėnus.
Ne viskas pavyko. Mes norėjom, kad naujoji paminklinė lenta būtų virš vartų arkos, bet tai būtų kainavę didžiulius pinigus”, – pasakojo paminklosaugininkas.
V.Dičkus pripažino, kad kapinės Pergalės gatvėje nebus įrašytos į saugomų paveldo objektų registrą, bet jų statusas tebesąs neaiškus.
Šią problemą teks svarstyti rajono tarybai.
Darbai eina į pabaigą
„Panevėžio ryto” korespondentei užvakar apsilankius rekonstruotose kapinėse Pergalės gatvėje, čia dar triūsė darbininkai.
Jiems vadovaujantis bendrovės „Amžinoji atmintis” meistras Saulius Jatužis sakė, kad belikę iš naujo pasėti nesudygusią per sausras veją, kai kur padažyti. Viskas bus užbaigta per šią savaitę.
Per du šios vasaros mėnesius kapinėse buvo iškirsti menkaverčiai krūmai, nuimti sutrupėję antkapiai, išlyginta žemė vejoms, atnaujinta ir perdažyta tvora, nudažytas pagrindinis paminklas.
Ta pati bendrovė sutvarkė ir karių kapus Skapiškyje bei Šimonyse.
Paklaustas apie nesusipratimus dėl užrašo prie kapinių vartų, meistras paslaptingai šyptelėjo: „Aš tik vykdytojas, darau, kas man nurodyta. O laisvamaniai žmonės aktyvūs, pasiekė savo, tą lentą teko iš naujo daryti”.