Mašinų prekeivius ėmė smaugti Rusijos ranka

Didžiausiame ne tik Lietuvoje, bet ir Rytų Europoje Kauno automobilių turguje padvelkė ne patys palankiausi šiam verslui vėjai. Jie gali iš pagrindų pakirsti jau ne vienerius metus čia karaliaujančius Vidurinės Azijos prekeivius, kazachus ir uzbekus.

„Viena iš problemų – šiuo metu labai didelis specialių traukinių vagonų stygius”, – pasakojo Kauno automobilių turgaus direktorius Valentinas Naujanis.

Anksčiau iš Lietuvos per mėnesį Rytų kryptimi išvažiuodavo apie 600 – 700 sovietmečiu pagamintų „Vaz” markės vagonų. Viename vagone tilpdavo dešimt lengvųjų automobilių. Beveik pusę jų sudarydavo Kaune parduoti automobiliai. Anksčiau per dieną Kauno automobilių turguje būdavo pakraunama apie 20 vagonų, o dabar tik šiek tiek daugiau nei dešimt. Automobiliai į Rytus keliauja ir iš Palemono geležinkelio stoties.

Nuomodavosi iš rusų

Lietuvoje šiuo metu veikia daugiau nei dešimt bendrovių, vežančių traukiniais kazachų ir uzbekų nupirktus automobilius.

„Vagonų poreikis buvo jaučiamas ir ankstesniais metais, tačiau tik pastarosiomis savaitėmis jis tapo labai skausmingas”, – pasakojo vienas iš šio verslo pradininkų, Kauno bendrovės „Tarptautiniai kontaktai” direktorius Gintaras Urbonas.

Rusija šiuo metu turi sovietmečiu pagamintų 2800 specialių vagonų, Baltarusija – 70, Ukraina – 700. Per 20 sovietmečiu gamintų specialiųjų vagonų išsaugojo ir Lietuvos geležinkeliai. Kaimyninė Latvija, Estija ir Baltarusija beveik visus turėtus vagonus supjaustė ir pardavė į metalo laužą.

„Anksčiau mes sėkmingai iš jų nuomodavome šiuos vagonus, dabar šis procesas dėl tam tikrų priežasčių pradėjo smarkiai strigti”, – sakė G.Urbonas.

Toljatis didina apimtis

Šio verslo atstovai teigė girdėję, kad Rusijos vyriausybė įsakė vagonų savininkams pirmiausia aptarnauti smarkiai atsigaunančią Toljačio VAZ automobilių gamyklą.

„Anksčiau niekada jiems tiek vagonų nereikėdavo. Galima spręsti, kad dabar jų gamybos apimtys kasmet vis didėja”, – sakė G.Urbonas.

Nemažai vagonų reikia ir Rusijoje smarkiai padidėjusiam geležinkeliu iš Japonijos vežamų automobilių srautui.

Nauji vagonai labai brangūs

Rusijos įmonė „Altaivagon” gamina automobiliams gabenti skirtus vagonus. Vienas jų kainuoja apie 70 tūkstančių JAV dolerių. Vilniuje registruota įmonė „Omnitrans”, turinti apie 100 nuosavų vagonų automobiliams, ketina įsigyti apie 250 vagonų, tačiau jų reikia laukti iki 2008 metų. Dar 40 vagonų planuoja pirkti viena Utenos bendrovė, 10 marijampoliečiai.

„Tai labai rizikingas verslas, nes pasikeitus įstatymams jie gali tikti tik metalo laužui”, – sakė G.Urbonas.

Patys perka autovežius

Pritrūkus specialiųjų vagonų, bendrovės neseniai pradėjo vežti automobilius atvirais paprastais vienaukščiais vagonais. Į vieną tokį vagoną sutalpinami šeši automobiliai. Kadangi daugiau nei savaitę trunkančios kelionės metu ilgapirščiai sugeba apgadinti net ir už tinklo esančius automobilius, atvirame vagone juos apsaugoti nepalyginti sunkiau. Kazachai net sugalvojo tokiame traukinyje tarp vagonų pastatyti būdelę su ginkluotu sargu.

Kai kurie Azijos šalių prekeiviai problemą bando spręsti pirkdami nenaujus autovežius ir patys jais gabendami automobilius sausumos keliais.

Kazachai neįsileis senienų

Koją šiam verslui taip pat kiša ir pasklidę gandai, kad Kazachijos vyriausybė žada priimti nepalankų prekeiviams įstatymą. Jei jis bus priimtas, o beveik visi kalbinti kazachai tuo neabejoja, netrukus į šią šalį bus galima iš Lietuvos įvežti ne senesnius nei septynerių metų automobilius. Kol kas šis įstatymo projektas nepatvirtintas, tačiau tai tik laiko klausimas.

„Apmaudu, tačiau šis įstatymas negalios seniems automobiliams iš Rusijos. Štai tokią dovaną mums paruošė prezidentas N.Nazarbajevas”, – pyko kazachai.

Jie įsitikinę, kad šis įstatymas sukurtas norint pagelbėti Rusijai atsikratyti senais automobiliais ir palaikyti atsigaunančią naujų automobilių pramonę.

„Kazachstanas labai didelis, čia automobilių rinka milžiniška”, – teigė pašnekovai.

Nors 10 – 15 metų senumo automobilius dar galima į šią šalį įvežti, tačiau ne vienas kazachas jau perka 2000 metų gamybos bei naujesnes transporto priemones.

„Tačiau mūsų šalyje žmonių galinčių nusipirkti tokį brangų automobilį, nedaug, tad šis verslas greitai baigsis”, – aiškino prekeiviai.

Pokyčiai ir Uzbekistane

Nauji vėjai šiame versle papūtė ir kitoje Vidurinės Azijos šalyje Uzkekistane. Čia jau kelerius metus surenkami ir pardavinėjami Pietų Korėjos automobiliai „Nexsi” bei „Daewo”. Jie kainuoja apie 12 tūkst. JAV dolerių, tad daugeliui uzbekų būdavo neprieinami. Vietos valdžia neseniai sudarė palankias sąlygas juos pirkti išsimokėtinai.

„Vis daugiau uzbekų tuo pasinaudoja. Tad natūralu, kad Lietuvoje sumažės prekeivių ne tik iš Kazachijos, bet ir iš Uzbekijos”, – aiškino prekeiviai iš Azijos šalių.

Turguje šiomis dienomis smarkiai padaugėjo pirkėjų iš Baltarusijos.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Transportas su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.