Kol pasaulio religiniai lyderiai ginčijasi, ar derėtų skandalistę Madoną ekskomunikuoti iš katalikų bažnyčios, dainininkė kraunasi milijonus – jos pasaulinis turas „Confessions” jau dabar vadinamas didžiausiu šių metų įvykiu šou versle.
Kol žurnalistai ir biografai vis dar ginčijasi, kiek abiejų lyčių meilužių turėjo dainininkė, ši ramiai leidžia laiką savo pilyje Anglijoje, rašo vaikiškas pasakų knygas, kviečia vaikus pietų.
Kaip pati prisipažįsta, mama ji griežta – dukrai Lurdes ir sūnui Roko žiūrėti televizorių galima vos kelis kartus per savaitę.
Jai nesvarbu, ar vaikai kada sužinos apie jos audringą praeitį. Ji gyvena šia diena. Mėgaujasi šlove, dizainerių dovanojamais drabužiais, išpažįsta kabalą ir savo naujausiuose pasirodymuose nusikryžiuoja ant aštuonių milijonų dolerių vertės krištolinio kryžiaus. Jai negalioja draudimai, nes ji – popmuzikos karalienė.
– Kaip Jums pavyko taip išgarsėti, kad esate atpažįstama jau ne tik iš vardo, bet ir iš jo pirmosios raidės?
– Vardas Madona man atiteko kaip mamos palikimas. Atsimenu, kai pradėjau įrašinėti savo dainas, pagalvojau, kad „Madona Čikonė” – per ilgas sąskambis, todėl palikau tik pusę. O vėliau mano aplinkoje buvo nuspręsta, kad pakaks ir vienos M.
– Kaip Jūs pati save vertinate?
– Nežinau. Galite vadinti mane artiste. Svarbiausia – tik nevadinkite „popžvaigžde”, aš to negaliu pakęsti. Žinote, koks skirtumas tarp popžvaigždės ir teroristo? Su teroristu galima susitarti.
– Ar Jums teikia malonumo Jūsų šlovė?
– Taip, man teikia malonumo nemokami drabužiai. Dizaineriai man juos siunčia krūvomis.
– Jums tai svarbu, nes augote neturtingoje šeimoje?
– Mūsų šeima nebuvo neturtinga, ji buvo labai didelė. Aš turiu septynis brolius ir seseris.
– Jums patinka tokios šeimos?
– Taip. Bet aš neketinu turėti aštuonių vaikų.
– Jus, žinia, auklėjo griežtai. O kokia mama esate Jūs pati?
– Jeigu aš leisčiau Lurdes daryti viską, ką ji nori, ji nebūtų sulaukusi devynerių metų. Ji būtų suvalgiusi tiek saldumynų, kad ją būtų ištikęs šokas. Mano vaikai – Lurdes ir Roko patys tvarko savo žaislus ir išmėtytus daiktus. O jeigu nesusitvarko, vadinasi, nežiūri televizoriaus. Jų norma – vienas filmas ir du televizijos šou per savaitę.
– Vyras palaiko Jūsų auklėjimo stilių?
– Jis ima iš manęs pavyzdį, kad vaikai galutinai jam neatsisėstų ant sprando.
– Kas Jums svarbiausia šeimos santykiuose?
– Sugebėjimas klausytis ir išgirsti vienas kitą, greitai atsigauti po stresų, na, ir, žinoma, humoro jausmas.
– Jūsų šeima draugiška?
– Taip. Per šeimos šventes jie visada iš manęs šaiposi.
– O kas labiausiai?
– Mano vyresnieji broliai. Kadaise jie padarė man didelę įtaką, ypač Kristoferis. Per jį aš tapau vegetare.
– O tėvui patinka Jūsų kūryba?
– Jam niekada nedarė didelio įspūdžio tai, ką aš veikiu, nors man norėjosi jo palankumo. Tačiau neseniai jis man at-
siuntė elektroninį laišką, kuriame rašo, kad didžiuojasi manimi.
– O kaip sutariate su seserimis?
– Su dviem seserimis mes labai artimos. Apskritai aš bendrauju su visomis, bet labiausiai su ta, kuri gyvena Los Andžele. Ji turi nuostabią šeimą – nepaisant to, kad yra jaunesnė, aš dažnai iš jos imu pavyzdį.
– O dar iš ko?
– Man patinka stiprios moterys. Man patinka Kristiana Amanpur (48, CNN korespondentė – aut. past.) ir mano draugė Hilari Klinton (58). Pramogų verslo pasaulyje aš sutinku nedaug moterų, į kurias galiu žiūrėti iš apačios į viršų. Čia daug talentingų, gražių aktorių ir dainininkių, bet nedaug revoliucionierių. Nors netgi gražios moterys negali visą gyvenimą prastovėti su šampano taure rankoje.
– Jūs – revoliucionierė?
– Žinoma. Monogamija, kurios aš laikausi santuokoje, man labai revoliuciška.
– Nepaisant to, kad esate kabalistė, savo šou naudojate krikščioniškąją simboliką (šou metu Madona leidžiasi iš viršaus „prikalta” prie didžiulio kryžiaus, inkrustuoto deimantais bei Svarovskio kristalais)…
– Aš kabalistė, bet taip pat domėjausi induizmu, budizmu ir dao. Šių religijų kilmė turi tas pačias šaknis.
– Tačiau Jūs pasirinkote kabalą, o paskui jus – ir visos Holivudo žvaigždės: Demi Mur, Britni Spirs, Vainona Raider, Barbra Straizand.
– Tai labiau filosofija nei religija. Ji padeda izoliuotis nuo išorinio chaoso ir pažinti save.